Neseniai per mūsų šalį nuvilnijo žemdirbių protesto akcijos. Į sudėtingą ūkininkų padėtį politikų dėmesį turėjo atkreipti laukuose statomi žali kryžiai, vėliau surengtas taikus mitingas, kai savo teises bandyta apginti į miestų gatves išvarant sunkiasvorę žemės ūkio techniką. Protesto bangos nusirito ir dar toliau. Praėjusią savaitę Lietuvos ūkininkai savo reikalavimus išsakė Briuselyje. Tarp protestuojančiųjų – ir keletas Rietavo savivaldybėje ūkius valdančių žemdirbių.
Taikus žemdirbių mitingas Briuselyje, kur įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos institucijos, surengtas gruodžio 12-ąją. Būtent tą dieną Belgijos sostinėje vyko ES šalių vadovų derybos dėl būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto. Taigi kada, jei ne dabar, pats laikas politikams parodyti, jog dėliojant finansus būtina atkreipti dėmesį į lygybę? Mūsų šalies ūkininkai būtent jos pasigenda savo atžvilgiu, kai kalbama apie išmokų skyrimą Europos Sąjungos žemdirbiams.
Į protesto akciją Briuselyje susirinko keliasdešimt ūkininkų iš visos Europos. Lietuvai atstovavo 27 žemdirbiai iš įvairių savivaldybių. Tarp jų –Plungės rajono ūkininkasVytautas Buivydas (Žemaičių Kalvarija) ir Rietavo savivaldybės ūkininkai Jonas Kuzminskas (Labardžiai), Nerijus Jonušas (Lioliai), Mantas Mačiulskis (Pajomantis).
Mitinguojančių Europos ūkininkų tikslas buvo politikus paraginti dar kartą sugrįžti prie svarstymo, kad reikia padidinti ES mokamas išmokas Baltijos šalių žemdirbiams. Lietuviams tai ypač aktualus klausimas. Šiuo metu mūsų šalies ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 euro išmoką, kai ES vidurkis siekia 266 eurus.
„Atsibodo būti ES gale, nors esame ta pati Europa. Pagal tiesiogines išmokas dabar užimame trečią vietą nuo galo“, – kalbintas žurnalistų sakė Plungės rajone ūkį valdantis V. Buivydas.
Ūkininkai džiaugiasi, jog jų reikalavimus palaiko mūsų šalies vadovas Gitanas Nausėda. Lietuvos Prezidentas, atvykęs į Briuselį dalyvauti ES šalių vadovų derybose dėl būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto, nepraėjo pro šalį – sustojo prie protestuotojų.
Prezidentas kalbėjo, kad Lietuvos žemdirbiai turi moralinę teisę reikšti pretenzijas dėl to, jog išmokos lietuviams ūkininkams šiuo metu yra vienos mažiausių Europoje.
„Kaip Lietuvoje, taip ir Europoje pažadai turi būti vykdomi“, – pareiškė G. Nausėda, kartu su žemdirbiais sudainavęs „Ant kalno mūrai“.
Kaip minėta, dabar Lietuvos ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 euro išmoką ir tai nesiekia net Europos Sąjungos vidurkio. Pagal Europos Komisijos siūlymą išmokos mūsų ūkininkams kils, bet tik po keleto metų: planuojama, jog 2027-ųjų pabaigoje jos padidės iki 204 eurų.
Po mitingo kalbintas Rietavo savivaldybės žemdirbių asociacijos vadovas J. Kuzminskas minėjo, jog protestuojantys žemdirbiai sulaukė ne tik G. Nausėdos dėmesio, bet ir europarlamentaro Bronio Ropės, kuris lietuvių delegaciją priėmė Europarlamente, su žemdirbiais kartu buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Politikai negali mūsų ignoruoti. Matysime, kokie bus rezultatai. Aišku, tai nevienadienė tokia akcija. Jau septintą kartą mitinguojame, rinksimės dar ne sykį – bersime druskos ant žaizdos, nes kitaip jie viską pamirš“, – teigė J. Kuzminskas.
Asociacijos vadovas pridūrė, jog mūsų šalies ūkininkai yra atsidūrę tokioje situacijoje, kai yra palikti savo interesus ginti patys, lyg tame posakyje, kai skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
J. Kuzminskas įsitikinęs, jog protesto akcija buvo surengta tinkamu laiku – vykstant Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kai dėliojami planai ateinančiam finansavimo laikotarpiui, kuriam, be jokios abejonės, įtakos turės politiniai dalykai, pavyzdžiui „Brexit“, dėl kurio ES biudžetas neteks bene 10 milijardų eurų. ES turi būti vykdoma teisinga žemės ūkio politika visų ūkininkų atžvilgiu. Dabar išmokos – nevienodos, o konkurencija – milžiniška. Ginti žemdirbių interesus, anot J. Kuzminsko, turi ne profanai, o šią sritį išmanantys žmonės. Gal tada ir rezultatas bus labiau palankesnis.