Šniukštinėjo, kaip naudojami tarnybiniai automobiliai

Prieš kurį laiką įdiegus stebėjimo sistemas Plungės rajono seniūnijoms skirtuose naujuose automobiliuose kilo nepasitenkinimas, kad esą norima sekti. Tačiau Kontrolės ir audito tarnybai atlikus Savivaldybės kontroliuojamų bendrovių, viešųjų ir biudžetinių įstaigų transporto priemonių panaudojimo auditą paaiškėjo, kad tokios sistemos nepakenktų ir kitose tarnybinėse mašinose.

Yra prie ko prikibti
Kaip sakė Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė ir auditą atlikusi vyr. specialistė Nijolė Gurčinė, šiuo patikrinimu siekta išsiaiškinti, ar tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo įstaigose tvarka užtikrina efektyvų biudžeto lėšų naudojimą. Taip pat buvo vertinami įstaigų pateikti dokumentai.
Patikrinimo metu išsamiau analizuotos trijų bendrovių ir dviejų viešųjų įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių eksploatavimo sąnaudos per 2019 metų aštuonis mėnesius.
Pagyrimo verta uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai. Kaip teigė D. Jarašiūnienė, bendrovės direktorius, technikos direktorius ir katilinių viršininkas bendrovės valdybos sprendimu turi teisę tarnybiniu lengvuoju automobiliu važiuoti į darbą ir iš darbo, minėtieji darbuotojai kompensuoja degalų sąnaudas pagal kelionės lape nurodytą atstumą nuo namų iki darbo ir iš darbo iki namų, kompensuojamos sumos išskaitomos iš jų atlyginimo. Apibendrindama auditorė konstatavo, kad įmonė tarnybinius lengvuosius automobilius 2019 metais naudojo savo veiklai vykdyti, vadovaujasi vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais tarnybinio transporto naudojimą.
Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plungės vandenys“ nustatyta, kad kelionės lapuose nenurodomas tikslus maršrutas, laikas. Taip pat tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo taisyklės patvirtintos tik šių metų spalį. Priešingai nei prieš tai minėtos bendrovės, darbuotojai tarnybiniu transportu važinėja į namus ir į darbą už tai iš jų neimant jokios kompensacijos.
Pastabų kontrolieriai turėjo ir Plungės ligoninei. Pastebėta, kad kartais darbuotojai ne darbo dienomis perka degalus įstaigos tarnybiniam automobiliui, kad kompensacija už netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą tarnybos reikmėms buvo išmokėta ir darbuotojui atostogaujant, kad ne visais atvejais išvykimai už savivaldybės ribų yra pateisinami dokumentais: nėra dokumentų, įrodančių, kokiu pagrindu buvo darbuotojas išvykęs atlikti savo darbo funkcijų kitur, kur yra nenuolatinė darbo vieta.
Įdomumo dėlei paminėsime, kad Plungės rajono savivaldybės bendrovės, viešosios ir biudžetinės įstaigos iki šių metų rugpjūčio 31 dienos turėjo 63 tarnybinius lengvuosius automobilius, kurių eksploatavimo sąnaudos per analizuojamą laikotarpį sudarė 94 171 eurą. Didžiausios vieno tarnybinio automobilio metinės išlaikymo sąnaudos buvo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos – 3 309 eurai; Plungės ligoninės – 2 901 euras; Plungės krizių centro – 2 745 eurai; UAB „Plungės vandenys“ – 2 097 eurai; Plungės rajono savivaldybės administracijos – 2 028 eurai. Daugiausia vidutiniškai per metus nuvažiavo Plungės ligoninės tarnybiniai automobiliai – po 17 782 km kiekvienas; Mykolo Oginskio meno mokyklos – 15 743 km; Savivaldybės administracijos – 13 482 km; Socialinių paslaugų centro – 10 799,63 km; Plungės krizių centro – 10 108 km.
Netarnybinių lengvųjų automobilių, naudojamų tarnybos reikmėms, eksploatavimo išlaidos per aštuonis mėnesius sudarė apie 14 748 eurus. Didžiausios eksploatavimo sąnaudos – Plungės sporto ir rekreacijos centre (8 000 eurų, 16 automobilių) ir Plungės socialinių paslaugų centre (2 406 eurai, 10 automobilių).
Savivaldybės kontrolierė sakė norėjusi palyginti seniūnijų automobilių degalų sąnaudas praėjusių ir šių metų lapkričio mėnesiais, tačiau to padaryti nepavyko. „Man pačiai labai smalsu, ar kas nors pasikeitė įdiegus stebėjimo sistemas“, – pridūrė ji.
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė patikino, jog pokyčiai jau pastebimi, o tarnybiniai automobiliai po darbo stovi ten, kur ir turi stovėti. „Einame prie tvarkos“, – konstatavo mero pavaduotoja.
Administruoti paskyrė, kainos nenustatė
Kontrolieriams iškilo klausimas, ar savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ teisėtai paskirta administruoti daugiabutį namą Narvaišiuose. Tad teko atlikti neribotos apimties patikrinimą.
Kaip kalbėjo patikrinimo išvadas pateikusi Savivaldybės kontrolierės pavaduotoja Laima Jurgutienė, „Plungės būstas“ savivaldybės ir socialinius būstus administruoja mieste. Kaimuose tokius būstus administruoja seniūnijos. Kad „Plungės būstas“ galėtų administruoti Narvaišiuose esantį socialinį būstą, Savivaldybė turi priimti atitinkamą teisės aktą.
Pastebėta, jog priimant tokį teisės aktą reikia numatyti ir įkainius už administravimą. „Administravimo mokestį bendrovė išskaičiuoja iš būsto nuomos mokesčio. Mieste jis yra didesnis nei kaimo teritorijose. Dabar išeina taip, kad Narvaišiuose būsto nuomos kaina – 7 centai už 1 kv. m, o administravimo mokestis – 16 centų už 1 kv. m“, – kuriozinę situaciją paaiškino D. Jarašiūnienė.
Vicemerė sutiko, kad paskiriant administratorių Narvaišiuose buvo nueita lengviausiu keliu.
Kalbėdama apie socialinius ir savivaldybės būstus, kontrolierė tvirtino niekaip nesuprantanti, kam Savivaldybei reikalingas savivaldybės būstas. „Kam reikia nuolat tą fondą papildyti? Kodėl socialinį būstą pervedame į savivaldybės būsto fondą, paskui vėl perkame socialinį? Ar niekas nebandė pasižiūrėti, ir manau, kad tikrai rastume tokių variantų, jog savivaldybės būstą įsigijęs pilietis po kurio laiko jį vėl parduoda Savivaldybei, kuri jį įsigyja kaip socialinį būstą“, – kalbėjo D. Jarašiūnienė.
Ir su šiomis pastabomis vicemerė visiškai sutiko. Pasak jos, tokia sistema – tarybinių laikų palikimas ir jos reikėtų atsisakyti.