Liepos 29-ąją posėdžiavusi Savivaldybės taryba daugeliui klausimų „palaiminimus“ dalijo lengva ranka. Ilgiau diskutuota tik dėl laikinojo apnakvindinimo paslaugų neblaiviems asmenims teikimo ir dėl likviduotos Savivaldybės įmonės „Varkalių agroservisas“ pastatų komplekso nuomos. Ūkininkai grasina, jog, išnuomojus pastatus, kyla rimta konflikto su prancūzais grėsmė.
Planą viršijame
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Saulius Urbonas tarybą informavo, kaip Plungės savivaldybei šiemet sekasi rinkti mokesčius.
Anot S. Urbono, mūsų rajono tendencijos panašios kaip ir kitų – didėja nedarbas, įmonėse mažėja darbuotojų, o tai reiškia, jog ir pelno, ir gyventojų pajamų mokesčio sumokama mažiau.
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Savivaldybės biudžetą surinkta 12 milijonų litų, per tą patį laikotarpį pernai – 13,8 mln. Lt. „Palyginti su praėjusiais metais, surinkot mažiau, bet pagal planą, kiek buvote numatę per pirmąjį pusmetį, – dviem milijonais daugiau“, – kalbėjo VMI atstovas.
Po S. Urbono pasisakymo klausimą uždavė tarybos narys Algirdas Kurcikevičius. Anot jo, diskriminuojami pensininkai, vaikus gimdančios moterys, o seniausios profesijos atstovės iki šiol neapmokestintos. Kodėl? „Jei kalbate apie tą profesiją, apie kurią aš pagalvojau, tai klausimas – ne tuo adresu. Aš neturiu ko atsakyti“, – sakė S. Urbonas.
Paklaususi, ar kiti tarybos nariai turi klausimų „į temą“, merė Elvyra Valerija Lapukienė diskusijas šiuo klausimu užbaigė.
Kaip vykdomi tarybos sprendimai?
Informaciją apie tai, kaip Savivaldybės administracija vykdo tarybos priimtus sprendimus, pateikė Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis.
Tarybos narius labiausiai domino investicinių projektų eiga. Tiksliau – kodėl kai kurie iš jų stringa. Anot Albino Klimo, kol kas iš vietos nejuda vandentvarkos projekto pirmojo etapo darbai. Kodėl? Ar dėl vilkinimo nekyla grėsmė prarasti Europos Sąjungos skirtus milijonus?
A. Krauleidžio teigimu, darbai neprasideda dėl teismo procesų. Mat vienas iš pretendentų į rangovus konkurso rezultatus apskundė Klaipėdos apygardos teismui, na, o Savivaldybės administracija dėl to paties yra kreipusis į Apeliacinį teismą. Taigi šalys bylinėjasi – kol nesibaigs procesai, nejudės ir projektas. O pinigai ar nenuplauks? Pasak A. Krauleidžio, Savivaldybė nuolat susirašinėja su Lietuvos verslo paramos agentūra, o ši esą pripažįstanti, kad darbai nepradedami dėl objektyvių priežasčių. Taigi atimti pinigų lyg ir nežadama.
Tarybos narį Audrių Misiūną domino, kaip sekasi projektuoti sporto kompleksą, nes terminas lyg ir eina į pabaigą. Pasak A. Krauleidžio, sporto komplekso projektavimas sėkmingai juda į priekį, dalis projekto jau atiduota vertinti ekspertams. Savivaldybės administracijos direktorius sakė manąs, kad jau rugpjūtį tą projektą matysime gatavą.
„Turime tais vargšeliais pasirūpinti“
Taip po ilgų diskusijų nusprendė taryba, gvildenusi, kaip patys politikai sakė, sopulingą klausimą dėl laikinojo apnakvindinimo paslaugos teikimo neblaiviems asmenims.
Kaip sakė Plungės nakvynės namų direktorius Gintaras Armalis, ši problema išties opi, ji yra ir niekur nedings. Girtuoklių esama ir visada bus. O kas jais pasirūpins? Juolab kad ir policija, ir ligoninė jų kratosi. Išeitys dvi – arba numoti į juos ranka ir leisti miegoti ant suolelių, arba teikti nakvynės paslaugą.
Nakvynės namų direktorius šio sumanymo imtųsi, reikia tik Savivaldybės palaiminimo – kad leistų įsigyti ir paslaugai pritaikyti patalpas. Tam labiausiai tiktų šalia nakvynės namų esantis nenaudojamas plotas. Reikia tik, kad Savivaldybė jį nupirktų. O toliau jau G. Armalis pasirūpintų pats – ir projektą parengtų, ir ES lėšų pasistengtų pritraukti, ir patalpų remonto imtųsi. Beje, patalpose būtų ne tik nakvynės vieta neblaiviems asmenims, bet ir darbo vietos vienokia ar kitokia veikla užsiimti norintiems nakvynės namų gyventojams.
Tarybos narių nuomonės šiuo klausimu skyrėsi. Vieni buvo prieš naujovę – esą krizės metu teikti tokią paslaugą pernelyg brangu. Juk reikės ir etatus, ir patalpas išlaikyti, o tai per metus atsieisią po 50-60 tūkstančių litų. Skeptikai siūlė išeitį – tegu šią paslaugą teikia ligoninė, Savivaldybei esą išeitų pigiau už ją sumokėti negu išlaikyti atskirus etatus ir patalpas. „Tegu paslaugą teikia tas, kuris sugeba ją teikti kvalifikuotai, tai yra ligoninė. Juk neblaivų asmenį ne tik apnakvindinti reikia, bet ir jo sveikatos būklę nustatyti būtina. Taigi be gydytojo bet kuriuo atveju neapsieisim“, – siūlė Audrius Klišonis.
Rimas Ščupokas buvo kitokios nuomonės. Esą negražu ligoninei užkrauti visų girtuoklių, jos paskirtis – gydyti, o ne blaivinti. „Aš – už atskirą įstaigą. Juk ir tarybiniais laikais „trezvilkos“ buvo. Reikia jų ir dabar. Tik gal kitu pavadinimu“, – savo poziciją dėstė R. Ščupokas.
Daugelis pritarė, kad girtuoklių likimo valiai palikti negalima, jais turi kažkas pasirūpinti – kad, miegodami gatvėje, rankų, kojų nenušaltų ar mirtis jų neištiktų. Pasak nakvynės namų direktoriaus, tiems vargšeliams nieko daug nereikia – vietos nakvynei, virtuvėlės, higienos, dezinfekcijos kambarių. „Kad į visuomenę juos išleistume ne tik išblaivintus, bet ir išsimaudžiusius, išdezinfekuotais drabužiais“, – kalbėjo G. Armalis.
Galų gale pritarta – paslauga reikalinga, o jai teikti Savivaldybė bandys įpirkti patalpas šalia nakvynės namų. Tiesa, girdėta kalbų, kad tų patalpų savininkas sutiktų jas keisti į mažesnes, esančias Vytauto g. 9b. Tačiau įstatymas keitimo varianto nenumato.
Grasina tarptautiniu skandalu
Aštrių diskusijų kilo ir svarstant likviduoto „Varkalių agroserviso“ pastatų komplekso nuomos klausimą. Mat pastatai priklauso Savivaldybei, o, nelikus įmonės, jie nebereikalingi. Įstatymas numato dvi išeitis – arba išnuomoti, arba parduoti. Tačiau ir nuoma, ir pardavimas – konkurso būdu.
Tarybos narys Andriejus Stančikas kolegoms priminė prieš daugelį metų tarp Lietuvos ir Prancūzijos pasirašytą sutartį. Esą ja prancūzai įsipareigojo skirti technikos žemės ūkio kooperacijos plėtrai, o Savivaldybė ūkininkams suteikė patalpas, t. y. nupirko pastatų kompleksą Varkaliuose. Tas kompleksas esą ir priklausąs ūkininkams.
„Išnuomodama pastatus, Savivaldybė pažeis sutartį. Jei atsigirs prancūzai, gali kilti tarptautinis skandalas“, – apie galimas grėsmes kalbėjo A. Stančikas. Jam antrino ir merės patarėjas Alfredas Kazimieras Bieliauskas. Anot jo, pastatus reikia ne išnuomoti konkurso būdu, o leisti jais naudotis asociacijos „Plungė-Loiret“ ūkininkams.
Vis dėlto nutarta pastatų kompleksą išnuomoti. Tiesa, konkurso sąlygose bus nurodyta, kad pastatai turi būti naudojami žemės ūkio kooperatinei veiklai vykdyti ir plėtoti.
