Vadovaujantis orientaciniais respublikos duomenimis, bendrame komunalinių-buitinių atliekų sraute į sąvartynus patenka apie 9 procentai plastiko, 14 proc. popieriaus, 9 proc. stiklo, 3 proc. metalinių pakuočių, tinkamų antriniam perdirbimui, apie 40 proc. bioskaidžių atliekų, tinkamų kompostui gaminti.
Iš 14 652 tonų mišrių komunalinių atliekų, surinktų Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse, 2009 m. buvo išskirtos 1 246 tonos (8,5 proc.) antrinių žaliavų: popieriaus – 921 t (6,3 proc.), polietileno – 88 t (0,6 proc.), stiklo – 205 t (1,4 proc.). Nors išrenkami kiekiai – vieni iš didžiausių tarp rajonų, jie nepakankami.
LR Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad iki 2013 m. nuo išleidžiamų į rinką pakuočių kiekio reikia perdirbti apie 60 proc. kartono, 25 proc. plastmasės, 60 proc. stiklo, 50 proc. metalinių pakuočių, kompostui gaminti atskirti 22 proc. bioskaidžių atliekų.
Aplinkos ministerija rengia konkrečias užduotis savivaldybėms dėl antrinių žaliavų ir bioskaidžių atliekų išskyrimo iš bendro atliekų srauto. Tai, kas pasakyta, ir yra atsakymas į antraštėje užduotą retorinį klausimą.
Pigiausias ir paprasčiausias antrinių žaliavų atskyrimas iš bendro atliekų srauto yra jų rūšiavimas susikaupimo vietose. Daugiabučių namų gyventojai privalo naudotis spec. grupiniais konteineriais, o Plungės miesto individualių valdų gyventojams, Savivaldybės administracijos sprendimu, dalinami 120 l talpos polietileniniai maišai.
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) ir spaudoje, ir lapeliuose, įteiktuose kartu su maišais, informavo, kad tris pirmąsias savaites bus surenkamos mišrios komunalinės atliekos, o paskutiniąją kiekvieno mėnesio savaitę – maišai su antrinėmis žaliavomis.
Pirmieji rezultatai – dauguma gyventojų į maišus sudėjo tai, kam jie ir skirti. Buvo ir mišrių atliekų – gal dėl nežinojimo, gal…
Atsiprašydamas visų, kuriems naujosios tvarkos įgyvendinimo pradžioje teko patirti nepatogumų, noriu atsakyti į dažniausiai telefonu užduodamus klausimus, priekaištus ir „Plungės“ laikraščio straipsnyje „Mazgosime ir aliejaus butelius, ir majonezo indelius“ gyventojų mintis.
1. Ar už atliekų rūšiavimą bus mokama, ar pigs atliekų tvarkymo paslauga?
Visus klausimus, susijusius su atliekų tvarkymo organizavimu ir rinkliava, sprendžia TRATC, gavęs keturių savivaldybių pritarimą. Įvertindamas investicijas į šią paslaugą, ir planuojamas užduotis, tendencijas Vakarų Europos šalyse, galiu išsakyti tvirtą savo nuomonę: atliekų tvarkymo paslauga nepigs. Tačiau intensyviai rūšiuojant antrines žaliavas, organizavus bioskaidžių atliekų atskyrimą, įgyvendinus kitas organizacines technines priemones, ši paslauga gali nebrangti arba brangti mažiau.
Pvz.: 2009 m. rūšiuojant atliekas, į sąvartyną nepateko 1 246 t antrinių žaliavų. Įvertinant, kad atliekų laidojimas sąvartyne kainuoja 45,89 Lt/t, buvo sutaupyta 57 178,94 Lt rinkliavos pinigų. O už atliekų rūšiavimą tikrai niekada nebus papildomai mokama, nebent sulauksime užstato sistemos įdiegimo, kai už grąžintus plastikinius butelius bus galima atsiimti sumokėtus pinigus.
2. Kur saugoti maišus su antrinėmis žaliavomis? Maži maišai! Kai išvežama tris kartus per mėnesį, apsiversime kalnais mišrių atliekų! Kaip plauti butelius?
Maišai dalinami tik individualių valdų gyventojams, todėl klausti patarimo, kur padėti nedidelį, jokio kvapo neskleidžiantį maišiuką, – nerimta. Nemanau, kad ir kelių indelių išskalavimas pareikalaus iš šeimininkių didelių darbo sąnaudų, finansinių išlaidų. Galima tai atlikti centralizuotai, bet ar bus norinčiųjų dengti kaštus? Beje, TRATC reikalavimas plauti plastikinę tarą, kurioje buvo alus, gaivieji gėrimai ar aliejai, yra perdėtas.
Praktika rodo, kad, tvarkingai rūšiuojant antrines žaliavas, mišrių atliekų kiekis sumažėja iki 30 proc., todėl trijų surinkimų mišrioms atliekoms visiškai pakaks. Jeigu gyventojai plastikinius butelius ir kitą pakuotę į maišus mestų suspaustus, manau, nekiltų klausimų apie didesnės talpos maišų poreikį.
3. Kada gyventojams bus nemokamai išduodami konteineriai žalienoms kompostuoti?
Pirma – nuostabą kelia gyventojų naivumas, tikint kalbomis apie nemokamus patarnavimus ir kitokias dovanas. Galimas tik piniginių srautų perskirstymas – atimant nuo vienų ir pridedant kitiems. Vieni žmonės tai supranta ir reikalauja daugiau, kiti to nesupranta, o tuo naudojasi politikuojantys veikėjai, berdami įvairius pažadus.
Antra – ar tie konteineriai reikalingi, ar jie atliks savo funkciją? Į 300 I talpos konteinerį nedaug tilps žalienų, o pūdamos jos tikrai neskleis rožių aliejaus kvapo. Vėl bus klausiama patarimo, kur tuos konteinerius saugoti. Paprasčiau turimoje teritorijoje įsirengti stacionarią kompostavimo vietą – bus ir pigiau, ir efektyviau.
4. Gal geriau rūšiuoti atliekas sąvartyne ir nekankinti žmonių?
Atliekų tvarkymas (atliekų rūšiavimas) – ne „kankinimas“, bet ir ne saviveikla, tai daryti įpareigoja įstatymas ir kiti norminiai teisės aktai.
Esu įsitikinęs, kad būtinas papildomas atliekų rūšiavimas sąvartyne. Techniškai nesudėtinga atskirti bioskaidžias atliekas techniniam kompostui gaminti, papildomai išrinkti iki 3-4 proc. antrinių žaliavų, o likusias atliekas susmulkinti, supakuoti, t. y. paruošti deginimui.
Mano žiniomis, TRATC skirta apie 15 mln. litų bioskaidžių atliekų tvarkymo sistemai įdiegti. Tikėkime, kad tie pinigai bus racionaliai panaudoti. Manau, gyventojai privalėtų konkrečiai žinoti apie visus numatomus darbus ir investicijas, apie per metus surinktas vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą sumas ir padarytas išlaidas. Kodėl viešoji atliekų tvarkymo paslauga tokia paslaptinga, kelia nuostabą.
5. Kiek UAB „Valda“ uždirba, parduodama antrines žaliavas?
Pateiksiu pavyzdį. Už parduotą vieną toną PET butelių perdirbėjai moka nuo 700 iki 1 000 Lt (priklauso nuo spalvos), plius 125,25 Lt gauname iš TRATC. Atrodytų, kad tai yra daug, bet kad gautume šiuos pinigus, reikia surinkti ir iš Plungės bei Rietavo miestų, kaimų į UAB „Valda“ teritoriją suvežti apie 40 000 vnt. PET butelių kalną, rūšiavimo linijoje atskirti nuo kitų atliekų, išrūšiuoti pagal spalvą, nusukti kamščius arba supjaustyti, supresuoti 1200 x 1 000 x 700 mm dydžio ir apie 200 kg svorio paketus, nuvežti perdirbėjui į Vilnių. Perdirbėjas, atsižvelgdamas į užteršimo laipsnį, atskaičiuoja iki 10 proc. nuo pristatyto svorio.
Nedetalizuojant kitų išlaidų, vien už 25 000 maišų sumokėjome daugiau kaip 16 000 Lt (Savivaldybė prisidėjo 4 000 Lt).
Už kitas antrines žaliavas (polietileną, popierių, stiklą) mokama 2-5 kartus mažiau.
UAB „Valda“ yra ūkiskaitinė pelno siekianti organizacija, todėl atliekami darbai ir teikiamos paslaugos negali būti nuostolingi.
Visiems tiems, kurie šią antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugą vadina absurdu, pasipinigavimu, o organizatorius ir vykdytojus – vagimis, noriu pasakyti, kad tai jau girdėjau ir prieš 25 metus, kai išdaužėme sąšlavų duobes senamiestyje, ir prieš 15 metų, kai įvedėme konteinerinį aptarnavimą. Tada, nors ir nebuvo svaresnių argumentų, spaudoje verkšlenta, kad žmonėms atimta paskutinė galimybė išeiti į kiemą, pabendrauti su kaimynais (pagal atliekų surinkimo mašinos signalą!).
Aš nesitikiu, kad kas nors mūsų organizacijos atsiprašytų už įžeidimus, nesitikiu, kad buvę Savivaldybės vadovai, atsiėmę prizą, įteiktą vienintelei Savivaldybei, pirmajai respublikoje įdiegusiai konteinerinę atliekų tvarkymo sistemą, padėkos mūsų darbuotojams. Tik nuoširdžiai prašau ir individualių valdų, ir daugiabučių namų gyventojų, įmonių ir organizacijų vadovų, kad atliekos būtų tvarkomos vadovaujantis įstatymų reikalavimais, vieningos regioninės atliekų tvarkymo sistemos nuostatais. Tai ne tik tiesiogiai siejasi su higienos reikalavimais, ekologija, ekonomika, bet yra ir bendrosios kultūros dalis.
Noriu papriekaištauti TRATC dėl nepakankamo gyventojų informavimo, labai neišradingo mokymo organizavimo ir nepakankamų pastangų, laikantis vieningos regioninės atliekų tvarkymo sistemos principų visose savivaldybėse.
Dar kartą dėkoju gyventojams už geranoriškus patarimus ir pasiūlymus. Lauksime Jūsų skambučių ir laiškų.
UAB „Valda“ valdybos pirmininkas
Kostas RAUDYS
Užs. Nr. K-314
