
Mums paskambinęs Plokščių kaimo (Platelių seniūnija) gyventojas Gediminas Černiauskas pasipiktinęs nerišliai papasakojo esąs tiesiog įkalintas. Paskui paaiškėjo, kad užkardu užtvertas kelias link jo sodybos. Vyriškis, pažadėjęs po valandėlės pats užsukti į redakciją ir smulkiau papasakoti susidariusią problemą, taip ir nebepasirodė… Bandėme jam prisiskambinti, bet mums niekaip nepavyko. Vis dėlto nuvažiavome, patikrinome – užkardas tikrai yra, dargi užrakintas. Nusprendėme patys pasidomėti, kur čia šuo pakastas.
Kaip paaiškėjo, G. Černiauskas gyvena Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) teritorijoje. Nuvykome pakalbėti su parko direktoriumi Giedriumi Norvaišu. Šis papasakojo, kad parkas jau daugelį metų su G. Černiausku neužkasa karo kirvio. Vyriškis ant ežero kranto įsikūrusioje 60 arų sodyboje gyvena jau kone du dešimtmečius. Kadaise čia jis įsikūrė tarnybiniame bute, mat tuomet pats darbavosi ŽNP. Kai vyras buvo atleistas, norėta jį iškeldinti, bet tai nepavyko iki šiol.
G. Norvaišas nurodė, kad minėtasis užkardas ant kelio yra jau keleri metai, o pats G. Černiauskas to užkardo raktus… turi. „Ir tai „ant čiderstvos“ būna – spyną pakeičia niekam nieko nesakęs“, – pasakojo parko direktorius. Jo nuomone, vyriškis netikėtai užpyko, nes ne per seniausiai turėjo nemalonumų su teisėsauga. Anot G. Norvaišo,
gal G. Černiauskas tuo liko labai nepatenkintas, tad sugalvojo skųstis, kad jį patį skriaudžia?
Prieš porą savaičių G. Černiauskas esą į teritoriją, esančią už jo sodybos ribų, įleidęs didelį būrį patriukšmauti nusiteikusių asmenų. Neapsikentę stovyklautojai iškvietė triukšmadariams urėdijos darbuotojus bei policijos pareigūnus. Kaip laikraščiui sakė Platelių girininkijos girininkas Edvardas Rumšas, tądien „pabaliavoti“ suvažiavo kone penki ar šeši automobiliai žmonių, kartu jie atsigabeno ir galingą muzikos aparatūrą. Iškvietus pareigūnus, besilinksminantys stovyklautojai apsiramino, po to dar čia buvo porą dienų.
Mums pasiteiravus, ar G. Černiauskas už šį incidentą bus kaip nors nubaustas, E. Rumšas atsakė, kad, ko gero, ne, nors tiksliai patvirtinti negalįs. Bandėme dėl šio įvykio smulkiau pasidomėti ir Telšių miškų urėdijoje, tačiau atsakingi asmenys šiuo metu atostogauja.
Kaip pasakojo G. Norvaišas, G. Černiauskas minėtoje sodyboje (viename iš jos galų) apsigyveno maždaug 1988-aisiais: „Buvo žmogus prie meno, pašnekėjo tuometiniame miškų ūkyje ir jį įleido, o 1991-aisiais, kai susikūrė parkas, ir jį įdarbinome. Bet čia daugiau iš gailesčio…“ Kaip jau minėjome, kol vyriškis darbavosi pačiame ŽNP, jis galėjo čia gyventi, tačiau, nutraukus darbo sutartį, paaiškėjo, kad jam teks išsikraustyti.
Imta bylinėtis siekiant nustatyti, ar butas, kuriame gyveno G. Černiauskas, galėjo būti laikomas tarnybiniu, ar ne. Tuomet teismai nusprendė ŽNP nenaudai, tad vyriškis turėjo teisę likti čia gyventi, tik reikėjo sudaryti nuomos sutartį. Todėl galiausiai, anot G. Norvaišo, civiline tvarka kreiptasi į Plungės rajono apylinkės teismą, kad G. Černiauskas būtų įpareigotas tokią sutartį sudaryti. Šį teismo procesą pavyko baigti susitarus, byla nutraukta ir sudaryta dešimties metų nuomos sutartis. „Mes norėjome sudaryti kokiems dvejiems ar trejiems metams, bet išėjo taip“, – sakė parko direktorius.
Nuo to laiko praėjo vieneri metai, tad liko dar devyneri. Šiandien G. Norvaišas nesiima spėlioti, kas bus po to, tačiau sako, kad, ko gero, nuomos sutartis pratęsiama nebūtų. Sodybos gyventojo mirties atveju ji liktų ŽNP nuožiūrai, pats G. Černiauskas testamentu niekam jos palikti negali. Ar minėtoji vietelė galėtų būti privatizuota? G. Norvaišas sako: „Tokių galimybių nėra, o ir labai nenorėtume, nes ten labai gera vieta maudytis, stovykloms…“
G. Norvaišo nuomone, jeigu G. Černiauskas nuolat nekrėstų visokiausių „čiderstvų“, niekas su juo tikrai nesipyktų: „Viskas būtų gerai, jei būtų žmogus kaip žmogus. Tegu gyvena, darbuojasi, o dabar…“ Aplink sodybą, kur jis gyvena, yra jau ne į sodybos teritoriją įeinanti stovyklavietė. Parko direktoriaus teigimu, stovyklautojai nuolat skundžiasi, kad G. Černiauskas mėgsta aplinkui vaikščioti… „taip, kaip Dievas sutvėrė“, o vasarą į sodybą pasikviečia ir draugę…
Negana to, anot ŽNP direktoriaus, G. Černiauskas esą čia savivaliauja, įleidžia žmones ne į savo valdas, prasimano kažkokių rinkliavų iš poilsiautojų, kurie atvyksta pailsėti visai ne į jo teritoriją ir pan.
Beje, anot parko direktoriaus, su kitame sodybos gale įsikūrusiais šeimininkais, kurie taip pat sudarę nuomos sutartį, jokių problemų nekyla.