Praėjusią savaitę Plungės rajono apylinkės teisme išnagrinėta privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla, kurioje plungiškis Gintautas Bieliauskas kaltina savo kaimynus Antaną ir Aldoną Šikšnius bei jų sūnų Egidijų nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Bylos ištakos
Šio keblioje byloje – dvi itin priešiškai nusiteikusios pusės, pasakojančios dvi kiek skirtingas istorijas.
Viskas prasidėjo 2008-ųjų sausio 12-ąją, kuomet G. Bieliausko žmona, ką tik gavusi vairuotojo teises, grįžo namo ir ties A. Jucio gatvės 32-uoju namu kiek nesėkmingai bandė pastatyti automobilį. Jos veiksmus tuo metu stebėjo ir aštrių žodžių esą negailėjo Šikšnių šeimyna. Moteris pasijuto įskaudinta, tad pasiskundė vyrui, o šis nuėjo pas Šikšnius išsiaiškinti…
„Atėjęs normaliai paklausiau – ko užkliuvinėjat mano žmoną? Juk ji tiesiog parkavosi ir niekam netrukdė“, – teisme pasakojo G. Bieliauskas. Jis teigė, kad ponia Šikšnienė pagrasinusi iškviesti savo žentą, kuris esą „į mišką išveš“, o tai G. Bieliauską labai prajuokino ir, anot jo paties, ko gero, supykdė moterį. Įsiplieskus žodiniam konfliktui, vyrą esą ėmė talžyti A. Šikšnius ir jo sūnus Egidijus, o vieną kartą sudavė ir pati A. Šikšnienė.
Žaizdas teko siūti
Nukentėjusiajam smarkokai sužalotas veidas, teko ir susiūti, tad jis kreipėsi į teismą. Tiesa, po kurio laiko ir patys Šikšniai padavė G. Bieliauską teisman, mat ir jie nukentėjo – Egidijui esą taip sužalotas rankos pirštas, kad teko amputuoti. Šiuo atveju teismo nuosprendis G. Bieliauskui nepalankus, bet jis apskųstas.
Anot G. Bieliausko advokatės, kad kalti visi trys Šikšniai, rodo jau vien tai, kad baudžiamąją bylą jos ginamajam jie iškėlė tik po to, kai taip padarė G. Bieliauskas. „O jis jau tą pačią dieną kreipėsi į medikus, kad nustatytų, kokie sužalojimai jam padaryti“, – teigė advokatė. Ji visai šeimynėlei siūlė skirti realias laisvės atėmimo bausmes: E. Šikšniui – vienerius metus, A. Šikšniui – aštuonis mėnesius ir A. Šikšnienei – šešis mėnesius. Taip pat prašė teismo tenkinti G. Bieliausko pateiktą 15 tūkstančių litų civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti. Kaip sakė advokatė, jos ginamasis nepateikė ieškinio dėl materialinės žalos atlyginimo, nors reikėjo siūti veido žaizdas, pirkti vaistų…
Apie neformalų lyderį
Kaltinamųjų advokatas nukentėjusiojo advokatės kalbą pavadino „prokuroriška“ ir teigė esąs visiškai priešingos nuomonės: „Mano ginamieji visada nuosekliai tvirtino, kad tariamas nukentėjusysis, pas juos atvykęs, buvo įsiutęs ir turėjo tikslą paauklėti. Juk nepatingėjo ateiti iš kitos laiptinės, lipo į penktąjį aukštą…“ Esą neformaliai G. Bieliauskas ten lyderis, visur kišasi. Advokatas stebėjosi, kodėl pati G. Bieliausko žmona nesikreipė į teismą, jei jau tokia įžeista pasijuto.
Anot advokato, buvo akivaizdu, kad G. Bieliauskas atėjo ne švelniai pagrūmoti pirštu. „Tai buvo būtinoji gintis, kitaip vertinti negalima ir jos peržengimo ribų nebuvo“, – tai, kas vyko paskui, apibūdino advokatas.
Jo nuomone, G. Bieliauskas – vyras nemenkas, akivaizdžiai jėgos turi ir, matyt, tikėjosi lengvai susidoroti su lengvesniais ir žemesniais už save, bet nepavyko. Advokatui pasirodė keista, kad mušamas G. Bieliauskas neva net nebandė bėgti. O šio advokatės pasakymą, kad Šikšniai bylą iškėlė vėliau nei jos ginamasis, advokatas įvertino taip: „Žinodamas, kad įsibrovė, sulaužė Egidijui pirštą, pats prevenciškai išsikėlė bylą. Mano ginamieji patys nieko nebūtų eskalavę, bet jis iškėlė.“ Advokatas siūlė dėl būtinosios ginties Šikšnius išteisinti ir civilinio ieškinio netenkinti.
Advokatas – ekstrasensas?
G. Bieliausko advokatė „pagyrė“ kaltinamųjų advokato ekstrasenso savybes ir nusistebėjo jo sugebėjimu atspėti, ką būtent jos ginamasis galvojo ir kokiu tikslu pas Šikšnius atėjo. Jos teigimu, Šikšniai nepateikė jokių įrodymų, kad konfliktas vyko jų bute, tad apie būtinąją gintį kalbėti negalima: „Liudytojai esą girdėjo, kad viskas vyko bute, bet tada kokią klausą jie turi, kad atskirtų, ar bute, ar vis dėlto laiptinėje tai vyksta?“
Suteikus baigiamąjį žodį, A. Šikšnius sakė, kad jo šeima tokių „dyvų“ nedariusi ir nenori. E. Šikšnius tvirtino, kad tai „buvo būtinoji gintis, dar pirštą išlaužė“. A. Šikšnienė taip pat šeimos nariams pritarė ir teigė, kad nė vienas iš jų nėra kaltas, o G. Bieliauskas pats puolė.
Kaip ten buvo iš tikrųjų, teks spręsti teisėjui. Nuosprendis bus skelbiamas rugpjūčio pabaigoje.
