Ar šią vasarą Platelių paežerės liks be priežiūros?

Nors atrodo, kad vasara dar tikrai nestovi už durų, tačiau galvoti, kokia ji bus, dėlioti ne tik atostogų, bet ir laukiančių darbų grafikus – pats laikas. Ir ypač tiems, kuriems šiltasis sezonas yra didesnis darbymetis nei kuris kitas metų laikas. Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP), be jokios abejonės, vasarą mūsų krašte tampa vienu lankomiausių objektų, dėl to turistus pasitikti tinkamai tam pasiruošus, t. y. sutvarkius rekreacijos erdves, kaip ir privaloma. Vis dėlto panašu, jog šiais metais parko svečiai gali būti nemaloniai nustebinti. „Tenka šiemet atsiprašyti lankytojų iš anksto, nes pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai skirtą finansavimą niekaip nesugebėsime tinkamai prižiūrėti lankytinų objektų“, – pabrėžia ŽNP direktorius Ramūnas Lydis.

Atsiprašymas
R. Lydis socialinio tinklo asmeninėje paskyroje išplatino pastebėjimą, kurį įvardijo kaip atsiprašymą visiems Žemaitijos nacionalinio parko lankytojams. ŽNP direkcijos vadovo pranešimą sąlygojo faktas, kad, įvertinus šiais metais planuojamus darbus parko teritorijoje ir tam skirtą finansavimą, lėšų poreikis netgi labai prasilenkia su realiomis galimybėmis.
„2020 metai įsibėgėja. Darbų planavimas kaip ir baigtas, lėšos paskirstytos. Ir žinote ką? Ogi tenka šiais metais atsiprašyti parko lankytojų iš anksto, nes pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai skirtą finansavimą niekaip nesugebėsime tinkamai prižiūrėti lankytinų objektų. Gaila, bet direkcijai yra skirta tik 17 tūkst. Eur egzistenciniams poreikiams (komunaliniams mokesčiams sumokėti, kanceliarinėms išlaidoms padengti, ryšių paslaugoms, automobilių draudimui ir remontui ir šiek tiek lėšų degalams) tenkinti“, – apgailestavo R. Lydis.
Dėl šios priežasties direktorius pažymėjo, jog greičiausiai teks susitaikyti su tuo, kad šiemet direkcija bus „neįgali“ prižiūrėti ne tik nacionalinio parko lankytinus objektus, bet ir ypač vertingas gamtines teritorijas, kurias būtina kasmet šienauti ar šalinti medžių ir krūmų atžalas. Taip pat sudėtinga bus tinkamai atlikti kraštovaizdžio, gyvosios gamtos monitoringą bei kitas funkcijas.
„Įdomu ir tai, kad finansavimas yra mažinamas, o funkcijų kiekis ir darbų apimtys didinamos. Šiais metais saugomų teritorijų sistemai papildomai pavesta vykdyti augalų ir gyvūnų rūšių bei buveinių monitoringą ir už saugomų teritorijų ribų, t. y. visoje Lietuvoje. Pernai monitoringui ir kitoms būtinoms išlaidoms buvo skirta papildomai 12 tūkst. prie tų 17 tūkst. Šiemet įpareigojimai darbus vykdyti išlieka, bet pinigų nėra“, – dėstė toliau R. Lydis, kviesdamas visus ŽNP lankytojus būti supratingus ir apsišarvuoti kantrybe planuojant viešnagę ar atostogas Žemaitijos nacionaliniame parke.
Šnipštas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos
Paprašytas plačiau pakomentuoti savo išsakytas mintis, R. Lydis dar kartą pabrėžė, jog finansinė situacija šiais metais direkcijoje yra labai įtempta: „Deja, mūsų finansiniai resursai kol kas šiuo momentu yra tik būtiniausioms funkcijoms vykdyti.“
Nors, kaip minėjo R. Lydis, iš esmės pinigai iš valstybės biudžeto jiems yra skirti panašūs kaip ir pernai, vis dėlto yra vienas „bet“. „Ankstesniais metais ministerija Aplinkos apsaugos rėmimo programoje numatydavo 240–270 tūkst. eurų visai saugomų teritorijų sistemai. Saugomų teritorijų tarnyba – mūsų „motininė“ organizacija – šią sumą paskirstydavo pagal prioritetus. Šiais metais iš šios sumos mums neskyrė nieko. Kodėl? Nežinau. Esame išsiuntę paklausimą dar sausio mėnesį, bet atsakymo kol kas neturime, todėl negaliu pakomentuoti jų tokios pozicijos“, – aiškino parko direktorius.
Aukščiausios valdžios sprendimas greičiausiai atsilieps elementarios tvarkos ŽNP teritorijoje palaikymui. Kad ir direkcijos prižiūrimų žaliųjų plotų nušienavimui. Šiuo metu ŽNP priklauso daugiau kaip 200 ha šienaujamos teritorijos. „Abejoju, ar būsime pajėgūs viską nušienauti kaip priklauso. Gali būti, jog tai, kas reikalinga parko lankytojams, pavyzdžiui, takai, bus nušienauti tik kartą per metus. Kur mažiau vaikštoma, gali būti išvis nenušienauta. Rekreacijos objektų priežiūra taip pat bus minimali – tiek, kiek turėsime resursų“, – apie nelabai kokias laukiančias perspektyvas nacionaliniame parke kalbėjo R. Lydis.
Direktorius su situacija jau supažindino ir Plungės rajono savivaldybės vadovus.
Pėsčiomis arba su motoroleriu
R. Lydis neatmetė varianto, kad, žvelgiant į turimus finansinius resursus, jo darbuotojams teks dažniau visur vaikščioti pėstute ar važinėti su dviračiu. „Turime ir elektrinį motorolerį. Juokai juokais, tačiau su tokiomis priemonėmis gali tekti dirbti“, – šyptelėjo pašnekovas.
Kaip bebūtų, direktorius pabrėžė, jog mažesnis finansavimas tikrai nereiškia, kad situacija ŽNP direkcijos prižiūrimose teritorijose nebus valdoma. „Bet kokiu atveju dėmesys aplinkosaugos pažeidimams užkirsti bus skiriamas. Dirbsime kartu su aplinkosaugininkais, kurie tikrai labai mums pagelbėja dėl įvairių pažeidėjų. Galiu taip pat pranešti, kad drauge su miškininkais šiais metais esame pasiruošę sumontuoti vaizdo kameras“, – informavo R. Lydis.
Paspirtis – lankytojo bilietas
ŽNP, kaip ir kiti šalies nacionaliniai bei regioniniai parkai, turi galimybę pats užsidirbti papildomų lėšų – jau keletą metų veikia parko lankytojo bilieto sistema. Tiesa, bilietas nėra privalomas, tai greičiau graži iniciatyva ir geros valios parodymas tų, kurie apsisprendžia bilietą įsigyti ir taip paremti parką.
Kaip informavo R. Lydis, 2019 metais ŽNP surinko apie 700 eurų iš lankytojo bilietų. „Turint omenyje tai, kad mūsų parką aplankė arti 160 tūkst. lankytojų, suma nėra didelė. Jei lankytojai būtų aktyvesni apsispręsdami įsigyti bilietą, labai mus paremtų. Visos už bilietus surinktos lėšos pasilieka parke. Pernai už gautus pinigus atnaujinome Siberijos bokšto stendą, taip pat stendus palei Plokštinės rezervatą“, – sakė direktorius.
Miškų urėdijos indėlis
ŽNP direkcija nėra vienintelė organizacija, kuriai turi rūpėti, kaip pasiruošęs lankytojus šiemet pasitiks parkas, kaip bus tvarkomi čia esantys objektai. Žemaitijos nacionaliniame parke valstybinės reikšmės miškais ir juose miškininkų įrengtais rekreacijos objektais rūpinasi ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio miškininkai.
Kaip informavo šio padalinio gamtotvarkos specialistė Edita Lydienė, tarp urėdijos prižiūrimų rekreacijos objektų yra apžvalgos, atokvėpio vietos, takai, poilsiavietės, stovyklavietės. Objektai visi lankomi nemokamai.
Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys ŽNP teritorijoje prižiūri šiuos rekreacinius objektus – „Plokštinės“, „Beržynėlio“, „Šeirės“, „Ąžuolų salos“, „Šiaurinės“ stovyklavietes.
Pasak E. Lydienės, Žemaitijos nacionaliniame parke esančioms urėdijos stovyklavietėms prižiūrėti, tvarkyti 2019 metais buvo išleista apie 10 tūkst. Eur. „Platelių girininkijoje papildomai buvo priimtas darbuotojas: rinkti stovyklavietėse šiukšles, valyti lauko tualetus, prižiūrėti lauko baldus, tvarkyti prišiukšlintas laužavietes. „Šeirės“ stovyklavietėje atnaujinti laiptai į Platelių ežerą, Gaudupio (Šeirės) pelkėje atlikti gamtotvarkos darbai“, – redakcijai atsiųstame laiške informavo specialistė.
Kaip viena didžiausių problemų, su kuria miškininkams tenka susidurti, – parko šiukšlinimas. „Iš Žemaitijos nacionaliniame parke esančių urėdijos stovyklaviečių per 2019-uosius išvežta daugiau kaip 44 tonos komunalinių atliekų. Tai daugiau nei iš visų kitų Telšių regioninio padalinio rekreacijos ir administracijos objektų kartu sudėjus. Šių komunalinių atliekų sutvarkymas urėdijai kainavo 3,5 tūkst. Eur, – dėstė E. Lydienė. – 2020 metais numatoma urėdijos stovyklaviečių konteinerius stebėti vaizdo kameromis, o kai kuriose stovyklavietėse ir iš viso atsisakyti 1,1 kub. m konteinerių. Rekreacijos įrangai prižiūrėti ir atnaujinti lėšų bus skiriama pagal galimybes.“