Ir estetiška, ir keturis kartus sumažėjusios sąnaudos

Plungėje, Senamiesčio a. 5, esantis gyvenamasis namas po beveik metus trukusios renovacijos džiugina gyventojų ir miestelėnų akį. Kitų centrinėje miesto dalyje esančių svarbių pastatų – Plungės prokuratūros, kultūros centro, banko – apsuptyje daugiabučio gyventojai dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės jau seniai jautė poreikį atnaujinti būstą. Galiausiai šalia esančio kaimyninio daugiabučio modernizacija buvo lemiamas veiksnys, paskatinęs rengti investicinį renovacijos planą ir pradėti darbus.

„Gyventojai vieningai sutarė, kad ilgainiui išryškėjusias problemas – nebenaudojamus dėl byrančio tinko balkonus, suprastėjusią gyvenimo kokybę, didesnes šildymo išlaidas – gali išspręsti gyvenamojo namo modernizavimo darbai. Taip pat didelę įtaką turėjo centrinė daugiabučio lokacija, kuri reprezentuoja visą miestą. Plungės rajono savivaldybė labai džiaugsmingai priėmė gyventojų norą renovuoti būstą“, – pasakojo daugiabučio renovaciją administruojančios įmonės „Plungės būstas“ atstovė Vilija Budreckienė.
Atnaujinant daugiabutį namą buvo apšiltintas ir pakeistas stogas, įrengti nauji lietaus nuotekų vamzdžiai, apšiltintos sienos ir cokolis, atnaujinti balkonai, pakeisti seni butų langai, lauko durys, taip pat – ventiliacijos, vandentiekio ir nuotekų sistemos.
Po renovacijos darbų daugiabučio energinė efektyvumo klasė šoktelėjo iš E į C, o daugiabučio išmetamo anglies dvideginio, prisidedančio prie klimato kaitos, kiekis sumažėjo net 160,46 tonos per metus.
Svarbūs estetiniai sprendiniai
Centrinė daugiabučio lokacija įpareigojo tinkamai parinkti spalvines gamas, kurias gyventojams pristatė miesto architektas. Nors namas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, daugiabučio modernizacijai buvo taikyti specialūs reikalavimai dėl architektūrinių sprendinių – kruopštaus darbo reikalavo dekoratyviniai tinkuojamo fasado karnizai ir lenktas skardinis stogas, taip pat reikėjo atkartoti sienų dekorą.
„Daugiabučio gyventojai labai džiaugėsi kokybišku rangovų darbu. Ypač daug dėmesio pareikalavo skardinis stogas, kuriam buvo naudojami skardos lankstiniai. Dėl stogo keitimo renovacijos darbai užtruko šiek tiek ilgiau, nei planuota, tačiau galutinio modernizacijos rezultato gyventojai sulaukė po beveik metų, o atsižvelgiant į visus atliktus darbus, tai labai optimalus laiko terminas“, – teigia V. Budreckienė. Pašnekovė priduria, kad dažniausiai atliekant stogo skardos lankstymo darbus padaroma daugiausia klaidų, dėl kurių nukenčia stogo sandarumas, todėl tiek namo bendrija, tiek gyventojai buvo itin įsitraukę į rangovų darbų atlikimą keičiant stogą. Galiausiai stogo darbų rezultatu liko patenkinti tiek gyventojai, tiek patys rangovai.
Senamiesčio a. 5 name yra ūkio subjektų, taip pat prijungtas knygyno pastatas, kurie buvo atnaujinti kartu su visu gyvenamuoju namu. Taigi renovacijos nauda – jaukesne ir gražesne aplinka – gali mėgautis visi miestelėnai, apsilankantys knygyne.
Energijos sąnaudos sumažėjo beveik 4 kartus
Dar rengiant investicinį renovacijos planą, gyventojai išskyrė pagrindinį būsto modernizacijos prioritetą – daugiausia dėmesio skyrė aukštos darbų kokybės ir ekonomiškų sprendimų balansui. Rodos, išsikeltas tikslas buvo įgyvendintas: prieš renovaciją Senamiesčio a. 5 daugiabutis sunaudodavo 412,5 kWh/kv. m, o po atnaujinimo darbų namas energijos sunaudoja beveik 4 kartus mažiau – 106,46 kWh/kv. m, dabar daugiabučio energijos sutaupymai siekia 74 proc. „Net 74 proc. siekiančius energijos sutaupymus pasiekti padėjo stogo, sienų ir cokolio apšiltinimas, senų langų bei durų pakeitimas. Šildymo sistemą gyventojai buvo atnaujinę seniau – jau kuris laikas name naudojamas šildymas dujiniais katilais patrauklus dėl nedidelių šildymo išlaidų“, – pasakoja V. Budreckienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad energijos sutaupymams įtakos turi tinkamas namo apšiltinimas nuo pamatų iki stogo – dažnai pakankamai neįvertinama, kad per neapšiltintas daugiabučio pamatų konstrukcijas prarandama nemaža dalis pastato šilumos. Viena jautriausių ir greičiausiai pažeidžiamų eksploatacijos metu pastato dalių yra cokoliai, todėl jų apšiltinimas buvo labai svarbi darbų dalis.
Ventiliacijos sistemos svarba
Pasak V. Budreckienės, namas su tinkuojamu sienų fasadu leidžia papildomai sutaupyti apie 10–15 proc. šilumos energijos. Vis dėlto, ji priduria, būtina atkreipti dėmesį į ventiliacijos sistemos pasirinkimą arba senosios sistemos išvalymą. „Susikoncentravus ties šilumos taupymu neretai pamirštamas vėdinimas. Ši problema ypač išryškėja žiemą, kai per sandarius ir nepraveriamus langus bei kitus plyšius į butus nepatenka pakankamai šviežio oro. Daugiabučio modernizacijos metu išvalėme ventiliacijos angas, kad būtų išvengta pelėsio, drėgmės ar kitų nenumatytų problemų“, – sako pašnekovė.
Prisidėjo ir Savivaldybė
„Plungės būsto“ direktorius Audrius Šapalas dar akcentavo tai, kad prie šio namo renovacijos prisidėjo ir Plungės rajono savivaldybė. „Namo atnaujinimo projekte nebuvo numatyta dvejų laiptų rekonstrukcija. Kadangi jie buvo ne tik negražūs, aptrupėję, bet jau ir pavojingi, „Plungės būstas“ kartu su Dizaino studijos, kuri iš Savivaldybės nuomojasi knygyno patalpas, vadovu Tomu Danilevičiumi, prasidėjus renovacijai, parašė prašymą Savivaldybei dėl finansavimo. Savivaldybė į prašymą sureagavo, tad abeji laiptai sutvarkyti“, – pasakoja A. Šapalas.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale Delfi.lt, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje. Prieš atiduodant savo balsą BETA rekomenduoja tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai.
Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, bet ir į kitus kriterijus: energinį efektyvumą, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priėmė sprendimus), projekto indėlį į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Visi esame įpratę renovuotą daugiabutį vertinti per gražaus namo ar mažesnės šildymo sąskaitos prizmę, tačiau svarbu nepamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai yra kur kas daugiau: šis procesas prisideda prie gyventojų gerovės kūrimo, ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.
A. Šapalas džiaugėsi: „Dėl šio namo gyventojų iniciatyvumo ir geranoriškumo dabar miesto centre turime atnaujintą, estetišką statinį, kuris dėl geros kokybės dar ir konkurse dalyvauja. Tad ačiū gyventojams.“

Kokybiška kamštinė sienų danga