Velykas šiemet pasitiksime kitaip – be margučių ridenimo didesniame būryje žmonių, be kelionių po Lietuvą lankant gimines ir vaišinantis tradiciniais Velykų patiekalais. Valstybės vadovų ir Bažnyčios atstovų esame kviečiami: „Jeigu norime sutikti su savo artimaisiais Velykas ir kitais metais, ir dar po metų, ir po penkerių, gal šios Velykos tegul būna kitokios.“
Tad kaip išgyventi šį ypatingą bažnytinį laiką?
Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimas
Brangieji,
su džiaugsmu sveikinu Jus su šventomis Velykomis!
Ši diena skirta prisiminti ir švęsti pačią nuostabiausią mūsų gyvenimo tikrovę – „viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28). Nors mus ir gąsdina pastarųjų dienų žinios apie koronaviruso pandemiją Lietuvoje ir pasaulyje, nors tenka mums visiems šiuo metu gyventi karantino sąlygomis, o gal neramu ir dėl ateities, gerai žinome, kad Dievas žmogų saugo ir nori dovanoti jam ramybę. Nerimas, kančia ir net mirtis nėra paskutinis žodis mūsų gyvenime. Kristaus Prisikėlimas rodo, kad mūsų egzistencija yra be pabaigos, jei būsime Jėzaus bičiuliai. Juk vienytis draugyste su Kristumi reiškia tapti amžino gyvenimo dalininku ir Dangaus džiaugsmo dalyviu.
Velykų padrąsinimas yra labai paprastas – „Jūs nebijokite!“ (Mt 28, 5). Šiuos žodžius taria Viešpaties angelas susigraudinusioms ir išsigandusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Šiuos žodžius Viešpats taria ir mums, kurie esame išsigandę, kas bus su mumis, mūsų artimaisiais, su mūsų pasauliu. Prisikėlęs Kristus, pasirodydamas savo išsigandusiems mokiniams, taria: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). Tą Jis nori pasakyti ir mums. Velykų įvykis žmonijoje neša nuostabią viltį. Iki Kristaus Prisikėlimo žmoniją lydėjo tik miglota nuojauta, kad galbūt gyvenimas po mirties turėtų egzistuoti, nes neįmanoma būtų suprasti, kodėl žmogus turėtų būti doras ir teisingas, jei viskas baigiasi kapo duobe. Kam žmogui stengtis, tobulėti ir gerinti šį pasaulį, jei visa ko baigtis yra dulkės ir pelenai? Velykų įvykis parodė visų žmonių laukiančią patirtį, kuri priklauso jau ne šiam pasauliui, bet ateinančiam – tai Prisikėlimas.
Brangieji! Velykos yra mūsų giliausių troškimų ir lūkesčių išsipildymas. Žmogus sukurtas mylėti ir patirti amžinybę. Mes esame šaukiami didingai ateičiai. Jėzaus prisikėlimas patvirtina, kad esame skirti amžinybei. Velykos skelbia, kad Dievas, atsiuntęs savo mylimąjį Sūnų, drąsina mus nebijoti patikėti šiuo pažadu. Viešpats prisikėlė, iš tikrųjų prisikėlė. Todėl Velykos nėra švenčiamos tik poetiniais sumetimais – pasidžiaugti atėjusiu pavasariu ir dažant kiaušinius kaip grįžtančios gyvybės simbolį. Jos nėra švenčiamos minėti kažkada buvusius įvykius ir juos supusius džiaugsmus. Tai nėra tik garbingos istorijos šventė. Velykos skirtos ir šiandienai, būtent išgyventi realų Prisikėlimo džiaugsmą, skirtą kiekvienam iš mūsų. Jos tam, kad mūsų širdys užsidegtų džiaugsmu ir viltimi.
Šiais metais labai artimai išgyvename Jėzaus jausmus, patirtus, kai Jis buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis“. Negalime viešai ateiti į bažnyčią ir susirinkti nevaržomai švęsti Velykų. Tačiau ar tai mums gali būti pretekstas nešvęsti šiandien didingos šventės? „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?“ (Rom 8, 35). Ačiū Dievui, šiandien turime moderniąsias komunikacijos priemones, kurios šiomis sąlygomis mums gali būti ypač naudingos.
Brangieji! Nuoširdžiai kviečiu Jus dalyvauti Didžiosios savaitės ir Velykų tridienio pamaldose naudojantis virtualiomis komunikacijos priemonėmis: internetu, televizija ir radiju. Kviečiame jungtis į bendrą maldą, kuri bus transliuojama iš Telšių katedros „Facebook“ ir „YouTube“ paskyroje „Telšių vyskupija“. Didžiojo šeštadienio liturgijos transliacija iš Telšių katedros vyks 20 valandą, o Velykų rytą šv. Mišios bus transliuojamos 8 valandą. Jas bus galima girdėti ir per „Marijos radiją“.
Taip pat mums į pagalbą ateina ir Lietuvos televizija. Kristaus Kančios pamaldos iš Vilniaus arkikatedros – balandžio 10-ąją 18 valandą, Kryžiaus kelias iš Vatikano – 22 valandą (taip pat šią dieną LRT „Mediatekos“ paskyroje bus parengtas Kryžiaus kelio maldos apmąstymas). Velyknakčio vigilija iš Vilniaus arkikatedros – balandžio 11-ąją 21 valandą, Velykų ryto šv. Mišios iš Vatikano ir popiežiaus palaiminimas „Urbi et Orbi“ – 12 valandą.
Vienykimės maldoje, brangieji, šiomis ypatingomis dienomis! Te šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir medikus!
Su šventomis Velykomis!
Pagarbiai – Kęstutis Kėvalas,
Telšių vyskupas
Gerieji, mylimieji,
brangieji Plungės
žmonės,
mano parapijiečiai,
kiekviena diena yra ypatinga žmogaus gyvenimo diena. Kiekviena diena mums duoda naujus įvykius: tavo vardo diena, tavo gimimo diena, tavo gyvenimo iššūkiai: nauja darbovietė, kelionė, džiaugsmo akimirkos, skausmo akimirkos…
Velykos. Suskambės varpai, tačiau bažnyčiose nebedrebės langai. Bažnyčių skliautai nebebus pripildyti džiaugsmingo ALELIUJA.
Galvojame, kodėl taip atsitiko. Šios dienos pateikia mums Šventojo Rašto įvykius: išdavystė, pasiryžimų sulaužymas, baimė, užsidarymas, vilties praradimas. Ar tai nėra mūsų kasdienybė, mūsų gyvenimas? Mes tiek daug pažadame vienas kitam. Mes dažnai pasižadame: rytoj būsiu kitoks. Ir vis dėlto atėjus vakarui matome, kad mūsų gyvenime niekas nepasikeitė. Mes vis neturėjome laiko savo pažadams įgyvendinti. Kol Jėzus darė stebuklus, kol maitino visus, aplink Jį būrėsi minios, tačiau, kai buvo pakabintas ant kryžiaus, visi buvo užsiėmę savo reikalais. Šios dienos įvykiai, mielieji, ir kviečia iš naujo atrasti didžiausią vertybę – Gyvenimą. Tavo gyvenimas – tai tavo laikas, kuriuo tu gyveni. Kai berniukas susitinka mergaitę, o mergaitė padovanoja berniukui savo širdį, jis žada visą gyvenimą ją mylėti, žada nešioti ant rankų. O iš tiesų taip myli tik mama. Tik mama nešioja ant rankų vaikus, vyrą, gimines. Kai bičiuliai susėda prie stalo, jie vienas kitam sako: „Tu mūsų draugas, niekada tavęs nepamiršime.“ Bet dažnai, kai tave ištinka bankrotas, kai patenki į ligoninę, jeigu iš šimto draugų nors vienas ištiesia pagalbos ranką, jautiesi laimingas…
Po Jėzaus kryžiumi stovi tik Motina Marija, tik bičiulis Jonas belikęs…
Šių dienų įvykiai, mielieji, – tai laikas atrasti buvimą kartu. Šios Velykos, tokios išskirtinės, kviečia mus iš naujo sudėlioti svarbiausius dalykus. Todėl kviečiu Tave būti nauju žmogumi – Prisikėlimo žmogumi. Velykų rytą prisikėlęs Kristus pasako mums tik du žodžius: „Ramybė jums.“ Gyvenk taip, kad Tavo kasdienybėje būtų ramybė ir viltis.
Su šventomis Velykomis! Sielos ir kūno sveikatos!
Jūsų klebonas Vytautas Gedvainis
