„Linkę į nusikaltimus, nevengia svaigalų, bėga iš įstaigos, niekuo nesidomi“, – taip keturis globotinius, kuriems nuo 15 iki 17 metų, apibūdino Plungės socialinių paslaugų centro laikinoji direktorė Aurelija Grikštienė. Įstaiga šių siautėjančių jaunuolių nebesuvaldo, policija jiems nė motais, tad pagalbos jau kreipiamasi į Savivaldybę – praėjusią savaitę situaciją aptarė Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas.
Kaip pasakojo A. Grikštienė, trys iš minėtųjų paauglių gyvena Socialinių paslaugų centro (SPC) vaikų globos grupėje, vienas – bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Vienas iš aršuolių buvo įkurdintas Vėliučionių vaikų socializacijos centre, kitas mokosi amato, tad anksčiau problemų kildavo tik tuomet, kai šiedu grįždavo atostogų – suburdavo savo gaujelę ir siautėdavo. Dabar padėtis pablogėjusi: ir socializacijos centras, ir amatų mokykla dėl karantino uždaryta, tad „kvartetas“ – jau senokai kartu. Jam tramdyti pastaruoju metu net 30 kartų teko kviesti policiją!
„Daugiausia problemų kyla naktimis. O mūsų įstaiga tuomet pažeidžiamiausia – budi tik viena socialinio darbuotojo padėjėja. Ir jei, pavyzdžiui, kažkuris iš tų globotinių grįžta neblaivus, darbuotoja su juo vyksta į ligoninę, tuomet kiti lieka be priežiūros. Todėl prašytume įsteigti etatą, kad naktimis galėtų dirbti dvi“, – situaciją aiškino A. Grikštienė.
SPC vadovei antrino Savivaldybės
administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas: „Į mus kreipėsi Vaiko teisių apsaugos skyrius ir pareikalavo ko nors imtis. Ką galime padaryti, neaišku, nes susiduriame su jaunuoliais, kurie nelabai į ką reaguoja. Prašėme įstaigos pateikti savo poreikį, jų matymas toks – papildomi etatai. Taigi turime analogų neturinčią situaciją. Ji laikina, bet, jei nieko nedarysime, daug darbo turės policija.“ Anot M. Česnausko, policija jau ir taip skundžiasi dėl nuolatinių iškvietimų, prašo kažko imtis. „Bet įstaiga be pareigūnų neapsieina. Kvietė ir kvies. O kaip kitaip, jei nuolat narkotikai, smurtas“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovo pavaduotojas.
„O gal įstaiga bandė juos kuo nors sudominti?“ – klausimą kėlė komiteto narys Raimondas Doviltis. Pasak A. Grikštienės, viskas išbandyta: siūlytas sportas, menai, jaunimo centras, bet… Jiems esą niekas neįdomu. Juolab kad jie jau ne vaikai, o paaugliai. Ir dar tokie, kurių net iš artimųjų niekas globon nepriima. „O dėl policijos – kviečiame, pareigūnai išrašo jiems baudas, kurias patys ir sumokame, nes esame už tuos paauglius atsakingi“, – neslėpė SPC vadovė.
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Gintaras Bagužis domėjosi, kodėl tie jaunuoliai neįdarbinami. Jei įmonės nepriima, tai gal, pavyzdžiui, seniūnija galėtų jiems kokio darbo duoti? A. Grikštienės teigimu, su nepilnamečiais niekas nenori prasidėti, o gatvių jie tikrai nešluos, ir jų nepriversi.
„Mano ilgametė darbo policijoje patirtis rodo, kad šioje situacijoje vis dėlto labiau turėtų įsitraukti pareigūnai. Gal atvejo vadybininkas turėtų padirbėti – sukviesti atsakingas institucijas ir žiūrėti, ką kiekviena gali padaryti. Bet svarbiausias vaidmuo čia policijos – akivaizdu, kad šie paaugliai – jų kontingentas. Narkotikai, chuliganiškas elgesys – čia jau teisės aktų pažeidimai“, – tokį problemos sprendimo būdą sakė matąs G. Bagužis.
„Ir dar – visiems nusikalstamiems ir netinkamiems jų poelgiams turėtų būti taikomas nulinės tolerancijos metodas – bausmės už viską, ką padarė. Gal matydami, kad niekas su jais „nesicackins“, bent kiek ateitų į protą. Bet… vargu ar kas nors dar gali juos perauklėti. O jei niekas nepadės, gali būti, jog labai natūraliai teks priimti faktą, kad šių žmonių ateitis – kalėjimas. Juk ir ten reikia kažkam sėdėti“, – reziumavo komiteto pirmininkas.
Sprendimas šiuo klausimu liko nepriimtas, tačiau nutarta, kad geriausia būtų visoms institucijoms sėsti prie stalo ir kartu ieškoti išeities iš šios, kaip minėta, analogų neturinčios padėties.
Gal as galiu padiet?