Panašu, kad koronaviruso COVID-19 pandemija, valstybės biudžetui atnešianti milijardinius nuostolius, gerokai paplonins ir kiekvienos savivaldybės kišenę. Papildomų lėšų reikia viskam, kas susiję su viruso plitimo suvaldymu. Ir ne tik pačiai Plungės rajono savivaldybės administracijai, bet ir į šį procesą įsitraukusioms gydymo įstaigoms – Plungės ligoninei ir Plungės rajono greitajai medicinos pagalbai (GMP). Abiejų jų vadovai, nenorėdami, kad papildomi kaštai nugultų ant jų pečių, kreipėsi į Savivaldybę, jog ši su COVID-19 susijusias išlaidas kompensuotų. Jų prašymus praėjusią savaitę nagrinėjo Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas.
„Mano siūlymas būtų toks: Greitajai medicinos pagalbai, kuri verčiasi sunkiau, skirti 15 tūkstančių eurų, ligoninei, kuriai su finansais lengviau, – 10 tūkstančių“, – prašymų svarstymą pradėjo komiteto pirmininkas Gintaras Bagužis. Buvo akivaizdu, kad ligoninės direktorių Antaną Martusevičių toks siūlymas gerokai suglumino, nes prašė gerokai daugiau – 43 tūkst. eurų. GMP direktorė Rasa Mončienė, atvirkščiai, prašė tik 11 tūkstančių, bet jai pasiūlyta 15 tūkstančių – prie prašytųjų pridėti dar 4 tūkst. eurų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatui įsigyti.
Komiteto nario Raimondo Dovilčio nuomone, šie prašymai – pernelyg skuboti. Anot jo, valstybė yra numačiusi lėšų pandemijai suvaldyti. Tad gal pirmiau reikėtų kreiptis į ministeriją, kad ji kompensuotų iš specialaus fondo. Jei neskirs tiek, kiek reikia, tada jau prašyti Savivaldybės.
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė domėjosi, kiek pinigų ligoninė yra išleidusi: „Klausiu apie jau sunaudotas priemones, o ne apie tai, kiek esate įsigiję atsargai. Nes sandėlyje galite turėti nežinia kiek.“
Direktorius A. Martusevičius atsakė: „Prašyme nurodome 43 281 euro sumą. Tiek ir esame išleidę. Siekiant apsaugoti darbuotojus, o kartu ir pacientus, mums reikėjo ir papildomų asmens apsaugos priemonių, ir dezinfekantų. Tai tik dalis to, ką įsigijome ir kiek išleidome. Nes mūsų pirkiniai dabar tik pas mus važiuoja. O ministerijos parama… – kelios dėžutės kaukių, pirštinių, antbačių. Viskuo patiems teko pasirūpinti.“
Mero Audriaus Klišonio nuomone, padėti reikia ir Greitajai medicinos pagalbai, padengiant jos patirtas išlaidas ir nuperkant plaučių ventiliacijos aparatą, ir ligoninei, kurioje dirba 300 žmonių. „Turint tiek darbuotojų, ir apsaugos priemonių reikia labai daug. Tarkim, 10 tūkstančių kaukių, naudojant jas pagal instrukcijas, labai greitai ištirpsta. Tad turėtume įvertinti abiejų įstaigų kaštus ir abiem padėti. Juolab kad turime nemažą Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kurio lėšos tam ir turi būti naudojamos“, – kalbėjo meras.
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas savąjį rezervą, kuriame buvo 70 tūkst. eurų, bandė apginti. Anot jo, didžioji dalis tų lėšų – 39 tūkst. eurų – jau panaudota. Juk prasidėjus pandemijai Savivaldybei teko pasirūpinti saviizoliuotis privalančių asmenų apgyvendinimu, maitinimu, vežiojimu, už 17 tūkst. eurų nupirkta apsaugos priemonių. „Taigi į šį rezervą pretenduoti nereikėtų. Negi taip išsyk viską ir išleisime? Iki metų pabaigos dar toli“, – įsitikinęs direktorius.
Vicemerė A. Beierle Eigirdienė dar domėjosi, kaip ligoninė panaudojo išeivijoje gyvenančio iš Plungės kilusio verslininko Žilvino Mecelio paaukotus 50 tūkst. eurų. A. Martusevičiaus teigimu, yra sudaryta darbo grupė, kuri sprendė, kas dabar labiausiai reikalinga. Apsistota ties įranga Reanimacijos skyriui, kuri bus naudojama ne tik pandemijos laikotarpiu, bet ir vėliau.
Pasibaigus diskusijoms apie paramą įstaigoms, vis dėlto nutarta likti prie pirmojo varianto: ligoninei – 10 tūkst., greitajai – 15 tūkst. eurų. Tą patį klausimą nagrinėjęs Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas dar ir įpareigojimą ligoninei pridėjo – paskirtąją paramą panaudoti ne priemonių įsigijimo kaštams padengti, o atlyginti darbuotojams, dirbantiems karštuosiuose, su koronavirusu susijusiuose taškuose.
