Daugėdiškė Jurgita Laucevičienė – penkių dukrų mama. Moteris sako niekada nesigailėjusi, kad jos svajonė turėti daug vaikų išsipildė: „Gausių šeimų tėvams tenka daugiau dirbti, dažniau atsisakyti savo poreikių, bet viską atperka vaikų meilė ir šiluma.“
Suaugusių dukrų jauna mama
Keturiasdešimtmetė Jurgita mama tapo anksti – vos sulaukusi dvidešimt vienerių metų. Jauna moteris gali didžiuotis, kad jos vyresnėlei jau dvidešimt. Agnė baigė Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialą, kur įgijo kompiuterinės įrangos derintojo kvalifikaciją, o šiuo metu ieško darbo.
Metais jaunesnė Sandra – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos abiturientė. Šios laidos dvyliktokus užklupo netikėtas išbandymas – egzaminams ruoštis nuotoliniu būdu. Tai kelia nerimą tiek patiems moksleiviams, tiek ir jų tėvams. Jurgita neslėpė išgyvenanti, kad dėl nuotolinio mokymosi nenukentėtų dukros pasiruošimas brandos egzaminams. „Sandra mokslams gabi. Planuoja studijuoti pedagogiką, leidžiančią dirbti plataus profilio pedagoginį darbą, tad reikia kuo sėkmingiau išlaikyti brandos egzaminus. Giminėje yra mokytojų, matome, kad nelengvas jų darbas, bet dukra pati renkasi savo kelią. Tėvams kištis nevalia“, – kalbėjo daugėdiškė.
Rietavo gimnazijoje mokslus kerta ir šešiolikmetė Reda bei jos jaunesnė sesuo šeštokė Austėja. Mažiausia seserų būryje – pusantrų metų Luka. Ji, pasak mamos, visiems tarsi žaislas – žemės nesiekia iš rankų į rankas eidama.
J. Laucevičienė atviravo, kad juodu su vyru Donatu daugiau vaikų nebeplanuoja: „Luka – jau paskutinė. Užteks. Vietoje sūnų ateis žentai, anūkai. Visus priimsiu kaip savo vaikus.“
Nervina stereotipai
Būti daugiavaike mama Jurgitai smagu, tik kartais erzina aplinkinių požiūris į didesnę šeimą: „Daugiavaikėms motinoms nuolat klijuojamos etiketės: arba ji kvaila, arba asociali. Yra tokių žmonių, kurie ir į akis savo požiūrį išsako. Išmokau nekreipti dėmesio į svetimų nuomonę. Čia mano gyvenimas, mano vaikai, ir mano tikslas – užauginti dukras puikiais žmonėmis.“
Auklėja dėmesiu ir darbu
Daugėdiškė teigė, kad augindama dukras jokių sunkumų nepatiria: „Mūsų mergaitės auga geros, kaprizų didelių nerodo. Svarbiausia surasti savo vaikams laiko: išklausyti jas tada, kai nori pasipasakoti, padėti tada, kai joms pagalba reikalinga. Kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis.“
J. Laucevičienė prisiminė: „Mes su broliu augome Telšiuose. Mieste darbų nebuvo, bet vasarą mus tėvai atsiųsdavo čia, pas senelius, kad jiems padėtume. Iki šiol atsimenu ūkio darbus: daržų ravėjimą, šienapjūtę. Vaikystės šieno kvapą ir dabar jaučiu, o ir noras pavasarį sukišti rankas į žemę, matyt, iš tų laikų išlikęs.“
Dabar šioje sodyboje Jurgitos šeima ir jos tėvai įsikūrę. Moteris džiaugėsi, kad dukroms čia yra kas veikti. Darbus namiškiai dalijasi. „Mokome mergaites būti savarankiškomis. Vyresnėlės per vasaros atostogas užsidirba savų pinigų. Sandra buvo su drauge net į Vokietiją dirbti išvažiavusios. Labai bijojau, bet negalėjau uždrausti. Turi pasitikėti vaiku, leisti jam daryti tai, ką jis nori daryti“, – įsitikinusi J. Laucevičienė.
Anksčiau daugiavaikė šeima gyveno ūkiškai. Gyvulių atsisakė, kai Jurgita įgijo vairuotojo pažymėjimą ir pradėjo važinėti į darbą „Vičiūnuose“. Moters vyras Donatas – vairuotojas. Žiemą jo namuose nebūna ištisą savaitę, vasarą tėtis į šeimą grįžta kiekvieną vakarą. „Dėl koronaviruso Donatas išėjo atostogų. Dabar darbuojasi namuose – stato Lukai medinį namelį. Ir pavėsinė jo rankomis pastatyta, ir tvorą pats užtvėrė. Sodybos sklypas didelis, tvarkomės taip, kad vaikams jame būtų daug erdvės. Nemėgstu, kai sklypai atrodo kaip mauzoliejai, kur reikia saugoti, kad vaikas kokios gėlės nenuskintų“, – kalbėjo Jurgita.
Mėgsta kepti
Paklausta, ar daugiavaikei mamai lieka laiko savo pomėgiams, moteris prisipažino jaučianti silpnybę konditerijai.
„Kepti šeimai saldumynus nusprendžiau po to, kai, pjaustant dukros gimtadieniui nupirktą tortą, jis pradėjo šnypšti. Rimtai susimąsčiau, ką valgome, ką duodame savo vaikams, ir nutariau: nuo šiol kepsiu pati. Pirmasis mano kepinys – tortas „Napoleonas“. Tai iki šiol šeimos pats mėgstamiausias tortas. Nors šiaip vaikai jau atsivalgė mano saldumynų. Turiu tokią slaptą svajonę – turėti savo kepyklėlę, kurioje galėčiau eksperimentuoti, išmėginti įvairiausius receptus. Draugai ir giminės, ragavę mano gaminių, sako, kad jie skanūs. Viena mamos pusseserė yra puiki konditerė, tad turiu vilčių, kad ir manyje yra konditerio genų likučių. Prieš penkerius metus žengiau žingsnį link savo svajonės – Plungės technologijų ir verslo mokykloje įgijau konditerijos specialybę“, – pasakojo J. Laucevičienė.
Reikia nebijoti
Artėjant Motinos dienai, visoms moterims – esančioms ir dar būsimoms mamoms – Jurgita linki: „Jeigu norite turėti daug vaikų, nepaisykite jokių stereotipų, siekite savo svajonės. Daugiavaikiams tėvams tenka daug ko atsisakyti, daugiau dirbti, dažniau stokoti, tačiau visus šiuos rūpesčius keliskart atperka vaikų meilė ir šiluma. O ir vaikai bus dėkingi, kai užaugę turės didelį būrį artimų žmonių.“
