Kiekvienais metais, artėjant Motinos dienai, skaitytojams pristatome daugiavaikes mamas, kurias Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prezidentūrai teikia apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Šiais metais apdovanojimui pasiūlyta Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Šarnelės kaimo gyventoja Zinaida Ona Brasienė, užauginusi ir dorai išauklėjusi septynis vaikus.
Tiesa, kaip „Plungei“ rašė Prezidento komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Dovilė Šalkuvienė, dėl šalyje susidariusios situacijos iškilminga pagerbimo ceremonija prezidentūroje šiuo metu nėra planuojama. Bet ir anksčiau būdavo, kad apdovanojimų atsiimti negalėjusias daugiavaikes motinas aplankydavo prezidentūros atstovai ir įteikdavo medalius. Šiemet taip bus pasveikintos visos nusipelniusios mamos – apdovanojimai bus atvežti į namus. Taigi medalis papuoš ir šarneliškės krūtinę.
Kaip ir minėta, Z. O. Brasienė gyvena Šarnelėje. Gegužės 18-ąją 85-erių metų sukaktį minėsianti moteris sodyboje sukasi kartu su 89-uosius skaičiuojančiu vyru Jonu.
„Mama dar nežino, kad ji yra teikiama apdovanojimui. Nenorėjome jaudinti ir kol kas nieko nesakėme“, – telefonu mums kalbėjo dukra Rasa Urnikienė.
Kad neišduotume paslapties, apie nominantę šnekėjomės su ponia Rasa. Pasak jos, Z. O. Brasienė pati augo penkių vaikų – trys broliai ir dvi seserys – šeimoje. Moteris buvo antroji atžala. Gyvenimas nebuvo lengvas. Sulaukusi dvylikos metų Zinaida Ona liko našlaitė. „Mama prisimena, kad jos tėvelius nušovė“, – sakė R. Urnikienė. Vyresniajam Z. O. Brasienės broliui tada buvo keturiolika metų, kiti vaikai buvo jaunesni. Laimei, kad našlaičiai nebuvo išskaidyti, juos prižiūrėjo giminaičiai. Liūdna, bet dabar Z. O. Brasienė liko viena – prieš pusantrų metų palaidojo paskutinį brolį.
Zinaida Ona mokėsi Šarnelės pradinėje mokykloje, baigė tris klases. Sulaukusi 22 metų ištekėjo už Jono Braso. Pora santuokoje gyvena jau 63 metus. 1958-aisiais į pasaulį atkeliavo pirmoji Brasų atžala – sūnus Stasys, po metų gimė dar vienas sūnus – Vytautas, dar po beveik dvejų metų – Gedutis. Vėliau šeimą papildė Rimantas ir Algimantas.
Kaip juokavo pašnekovė, susilaukusi penkių sūnų, mama, ko gero, labai norėjo dukrelės, todėl ir ryžosi gimdyti dar daugiau vaikų. 1971-aisiais Brasų šeimą papildė dukra Rasa, o po ketverių metų – Gražina.
Dukra minėjo, kad tėvelis taip pat kilęs iš gausios šeimos: augo keturi berniukai ir penkios mergaitės. Šiuo metu iš devynių likę penki. Na, o užauginę savo septynis vaikus, Brasai jau džiaugiasi 13 vaikaičių ir 12 provaikaičių meile.
J. Brasas dirbo kolūkio fermos darbininku, vėliau – traktorininku. Vaikams paūgėjus, Z. O. Brasienė pradėjo dirbti laiškininke, paskui – kolūkio fermoje karvių melžėja, gyvulių šėrėja. Už gerą darbą Brasai buvo skatinami pagyrimo raštais. Pora aktyviai dalyvavo Šarnelės kaimo bendruomenės veikloje, niekad neatsisakydavo padėti. Sutuoktiniai dar dirbo turimus 6 hektarus žemės, augino gyvulius.
„Mama vaikams dykaduoniauti neleisdavo, varydavo prie darbų. Negaliu sakyti, kad labai griežtai auklėjo, bet pareigų turėjome. Vyresnieji broliai mamai į fermą eidavo padėti, su tėvuku prie technikos“, – vaikystę prisiminė ponia Rasa.
Visi vaikai baigė vienokius ar kitokius mokslus. Sukūrė šeimas. Ir, ko gero, kas svarbiausia tėvams – nė vienas neišskrido toli nuo gimtojo lizdo. „Visi esame Žemaitijoje, Plungėje, Mažeikiuose, trys įsikūrėme aplinkui Žemaičių Kalvariją“, – pasakojo R. Urnikienė.
Smalsavome, ar garbaus amžiaus sulaukę Brasai nenori apsigyventi su vaikais. „Nejuokaukite. Mama sako, kad jai reikia judėti, ką nors daryti. Ji ir dabar ožką laiko, vištų, žąsų, neseniai viščiukų parvežėme. Daržus, bulves sodina, gėlynus ravi“, – kalbėjo dukra.
Pasidomėjome, kaip sureaguos ponia Zinaida sužinojusi, jog ją apdovanos pats Prezidentas. „Mama labai santūri. Širdyje gal ir norėtų, bet viešai to tikrai nepasakys. Nenori ji viešintis“, – sakė dukra Rasa ir pridūrė: „Norėjo 85 metų jubiliejų atšvęsti, kad visi vaikai, anūkai ir proanūkiai suvažiuotų, bet karantinas sujaukė visus planus.“
