Dauguma Rietavo savivaldybės gyventojų yra uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio paslaugų vartotojai – geriame įmonės tiekiamą vandenį, naudojamės centralizuota nuotekų valymo sistema, šildomės katilinėje pagaminta šilumos energija. Nuo įmonės veiklos rezultatų priklauso mums išrašomų sąskaitų dydis: jeigu bendrovė dirba nuostolingai – lauk paslaugų kainų padidėjimo, jeigu – pelningai… Deja, tokių metų Rietavo komunalinio veikloje pasitaiko gan retai.
Ne išimtis ir 2019-ieji. Per nuotolinį Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdį Rietavo komunalinio ūkio direktorius Alvydas Rojus, pristatydamas 2019 metų metinio pranešimo, finansinių ataskaitų rinkinį, sakė, kad metus komunalininkai baigė nuostolingai. Patirtas 46 243 eurų nuostolis. Su panašiu minusu įmonė dirbo ir 2018 m. (46 618 eurų), o dar metais anksčiau į finansinę duobę krista giliau – minusas viršijo 122 tūkst. eurų.
Rietavo politikai jau nebesistebi, kai vyriausias komunalininkas A. Rojus įvardiją nuostolio sumą. Ne naujiena ir minusą nulėmusi pagrindinė priežastis – mažėjantis šilumos pardavimas.
Nuostolingai dirbo visi trys padaliniai
Ataskaitiniu laikotarpiu Rietavo komunalinis ūkis pardavė 5 687 megavatvalandes (MWh) šilumos energijos, o tai yra 8,78 proc. mažiau nei lyginamaisiais 2018 m.
Šilumos ūkis patyrė 7 508 eurų nuostolį. Džiaugtis galima tik tuo, kad minusas yra mažesnis nei buvo patirtas 2018-aisiais (8 755 eurai).
Mažiau vartojama ne tik šilumos, bet ir geriamo vandens: ataskaitiniais metais jo parduota 2,7 proc. mažiau nei 2018 m.
Situacija, rodos, įdomi – prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų, įgyvendinus investicinius projektus, prisijungia naujų vartotojų, o pardavimas mažėja. Ir ne vien dėl žmonių taupumo. Kaip paaiškino A. Rojus, buvusios Žemaitijos kolegijos patalpose veikiantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo filialas turi daug mažiau moksleivių, nei kolegija turėjo studentų, tad ir vandens vartotojų skaičius realiai yra sumažėjęs.
Vandens ūkio padalinys patyrė 14 866 eurų nuostolį.
Energetinis padalinys įmonėje atlieka darbus, nesusijusius su pagrindine veikla. Esant būtinybei, padeda kitiems padaliniams likviduoti gedimus ir avarijas, atlieka darbus pagal rangos sutartis. Ataskaitiniu laikotarpiu darbų atlikta už 85 595 eurus. Ir tai yra daug mažiau nei lyginamaisiais 2018 metais, kuomet suma viršijo 135 tūkst. eurų.
Ir šio padalinio veikla įmonei atnešė nuostolį – finansinis minusas siekė beveik 24 tūkst. eurų.
Etatai
Bendrovės valdyba ataskaitiniams metams buvo patvirtinusi 37,5 etato: administracijoje – 5,75, šilumos ūkio padalinyje – 9,3, vandens ūkio padalinyje – 13, energetiniame padalinyje – 4,45, pardavimo skyriuje – 4. Metų pabaigoje bendrovėje dirbo 35 darbuotojai.
Skolų suma mažėja
Prieš nusprendžiant, ar Rietavo komunalinio ūkio metinį pranešimą ir finansines ataskaitas teikti tvirtinti tarybai, Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas pasidžiaugė, kad bendrovėje gan sėkmingai tvarkomasi su skolininkais. Gyventojų ir įmonių skolos lyginant su 2018-aisiais sumažėjo 33 791 euru ir siekė 132 645 eurus: 64 618 eurų – įmonių skola, 64 949 eurai – gyventojų.
A. Rojus į politiko pastebėjimą atsakė, kad didelių problemų su įmonėmis dėl skolų nėra. Įsiskolinimą, susikaupusį per šildymo sezoną, jos apmoka iki naujo sezono pradžios. Išskyrus bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ – iš jos skolą teko išsiieškoti teismo keliu.
Pasak vyriausiojo komunalininko, kiek didesnių problemų kyla dėl įsiskolinusių gyventojų. Atgauti pinigus komunalininkams padeda skolų išieškojimo paslaugą teikianti įmonė „Turtuvos grupė“. 2019 m. gyventojams įteikti 5 įspėjimai, gauti du pasižadėjimai su skolų grąžinimo grafikais.
„Uždarysime sklendę“
Juozas Barsteiga domėjosi, ar išsisprendė reikalai su nuotekomis, į bendrus valymo įrenginius patenkančiomis iš utilizavimo įmonės. Mat jų užterštumas anksčiau viršydavo leistinas normas.
„Dėl nuotekų užterštumo problemų nebėra. Didesnė bėda – įmonės nenoras mokėti už suteiktas paslaugas. Šiuo metu ji skolinga apie 7,5 tūkst. eurų. Tik tada, kai nusiunčiame raštus su pagąsdinimu, kad uždarysime sklendę, situacija pagerėja“, – padėtį apibūdino vyriausiasis komunalininkas.
Situaciją pagerintų daugiau vartotojų
Pro komiteto nario Algimanto Mickaus akis nepraslydo veiklos ataskaitoje minimas faktas, kad vandens netektys sudaro 26,08 proc. „Daugiau nei ketvirtadalį išsiurbiamo vandens nurašote netektims. Kaip ketinate spręsite problemą?“ – klausė komiteto narys.
Išaiškėjo, kad didžioji dalis vandens, nurašomo netektims, sunaudojama filtrams ir trasoms plauti. „Gavę iš gyventojų nusiskundimų, praplauname trasas, kad pagerėtų geriamojo vandens kokybė. Nevertinant technologiniam procesui sunaudojamo vandens, netektys sudarytų tik 1,21 proc.“, – paaiškino A. Rojus.
„Klimatas šiltėja, daugiabučiai renovuojasi, niekaip negalime išlipti iš duobės. Kas galėtų pagerinti įmonės situaciją?“ – komunalinio ūkio ateitimi domėjosi Viktoras Krajinas.
Vyriausiojo komunalininko atsakymas buvo konkretus: „Tik vartotojų rato plėtimas“.
Išsiaiškinę visus jiems rūpimus klausimus, posėdžiautojai nutarė Rietavo komunalinio ūkio metinio pranešimo, finansinių ataskaitų rinkinį teikti tvirtinti tarybai.
