Prieš porą metų minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, prieš porą mėnesių – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Minint tokias ir panašias sukaktis, iš kalbėtojų lūpų galime išgirsti, kad, neišmanydami savo istorijos, negalime sėkmingai žengti į ateitį. Prieš šimtą metų – 1920-ųjų gegužės 15-ąją – Kaune, Miesto teatre, į pirmąjį posėdį susirinko pirmojo Steigiamojo Seimo nariai. Ar daug žinome apie jį? Ko gero, retas kuris iš plungiškių žino, kad tarp išrinktųjų buvo ir iš mūsų krašto kilusių ar kažkokių sąsajų su Plunge turėjusių asmenų. Tad keletas įdomesnių faktų.
1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę reikėjo apsispręsti, kokia bus jos valdymo santvarka. O tai padaryti galėjo tik demokratiškai visų šalies piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Šią teisę ir prievolę dar 1918 m. vasario 16-ąją pavedė Lietuvos Taryba.
Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–16 dienomis. Tąkart Lietuva pasauliui įrodė esanti politiškai diferencijuota valstybė, nes pripažino rinkimų teisę visiems Lietuvos piliečiams, nepaisant tautybės, religijos ir lyties skirtumų. Pirmą kartą mūsų šalies Seimą rinko ir jo narėmis tapo moterys. Rinkimuose dalyvavo apie 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių Lietuvos piliečių.
Iš pradžių planuota, kad Steigiamąjį Seimą sudarys 229 nariai, bet, vykstant tarptautiniams ginčams dėl Rytų Lietuvos, Vilniaus, Lydos, Balstogės ir Gardino rinkimų apygardose rinkimai nevyko. Rinkimai nevyko ir anuomet Prancūzijos administruojamame Klaipėdos krašte. Todėl vietoj planuotų 229 narių buvo išrinkta 112 tautos atstovų.
Bendras išrinktųjų amžiaus vidurkis – 36 metai (Steigiamojo Seimo nariais galėjo būti renkami asmenys, sulaukę 24 metų). Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje pateikta informacija, iš 112 narių 31 dar neturėjo 30 metų, 5 buvo 24 metų ir tik 10 tautos atstovų buvo vyresni nei 50-ies.
Daugiausiai tarp Steigiamojo Seimo narių buvo ūkininkų (20), tarnautojų (15) ir pedagogų (13). Po 11 mandatų suteikta teisininkams, dvasininkams ir darbininkams. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkti 9 medikai, po 6 verslininkus ir kariškius, 4 inžinieriai, po 3 visuomenininkus bei meno kūrėjus. Taigi galima sakyti, kad pirmajame Seime buvo atstovaujama įvairiems visuomenės sluoksniams, visam politinių partijų spektrui. Savo atstovus Seime turėjo žydų, lenkų, vokiečių tautinės mažumos.
1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą, skatinusį Lietuvos kaimo veržlumą ir lankstumą.1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija.1922 m. rugpjūčio 9 d. patvirtintas Piniginio vieneto įstatymas leido įvesti nacionalinę valiutą – litą. Šio Seimo priimti įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojantys įstatymai padarė didelę įtaką Lietuvos švietimo, mokslo, kultūros, ūkio raidai. Iki 1922 m. rudens Steigiamasis Seimas iš viso surengė 257 plenarinius posėdžius, priėmė apie 300 teisės aktų. Sutvirtėjo ir tarptautinė Lietuvos padėtis. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių. Paskutinis pirmojo Steigiamojo Seimo posėdis vyko 1922 m. spalio 6 d.
Kaip ir minėta, tarp pirmojo Steigiamojo Seimo narių buvo ir iš Plungės krašto kilusių, čia gyvenusių ir dirbusių žmonių. Tiesa, informacijos apie šiuos asmenis nėra daug. Štai Pranas Šmotelis kilęs iš Alsėdžių. „Bandžiau daugiau sužinoti apie jį, bet nesėkmingai. Mažai bėra vyresnių žmonių, kurie galėtų ką nors papasakoti, o ir atmintis senolių jau ne tokia“, – sakė Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos istorijos mokytojas Petras Smilgevičius.
„Vikipedijoje“ rašoma, kad P. Šmotelis gimė 1890 m. balandžio 16 d. Alsėdžiuose. 1912 m., tarnaudamas Rusijos imperijos kariuomenėje, baigė pradžios mokyklos kursą. 1917 m. birželio 7 d. dalyvavo pirmajame lietuvių karininkų suvažiavime Peterburge. Sugrįžęs į Lietuvą dirbo Alsėdžių valsčiaus taryboje, švietimo ir kultūros komisijose. Steigiamajame Seime dirbo ne nuo pradžios – 1921 m. lapkričio 25 d. pakeitė kitą narį. P. Šmotelis priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Baigęs kadenciją grįžo į gimtinę, dalyvavo steigiant ūkines ir kooperatines bendroves Alsėdžiuose. Mirties data nežinoma.
Į pirmąjį Seimą buvo išrinktas ir Kazys Sidabras (g. 1884 m.) iš Platelių valsčiaus. Nuo 1908 m. K. Sidabras dirbo Platelių „Saulės“ pradžios mokykloje mokytoju. 1919 m. – pirmasis Kretingos apskrities valdybos pirmininkas. Steigiamojo Seimo atstovu išrinktas Telšių rinkimų apygardoje. Baigęs kadenciją ūkininkavo prie Žemaičių Kalvarijos, turėjo 50 ha žemės. 1941 m. buvo ištremtas į Sibirą. Manoma, kad tais pačiais metais ir mirė.
Su Žemaičių Kalvarija menkų sąsajų turi du pirmojo Steigiamojo Seimo nariai: 1909 m. čia mokytojavusi Emilija Spudaitė-Gvildienė ir 1910–1914 m. Žemaičių Kalvarijos pradžios mokykloje mokytojavęs Kazys Kupčiūnas.
Kaip rašoma Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos istorijoje, K. Kupčiūnas buvo pirmasis mokytojas Žemaičių Kalvarijoje, įsteigęs pasaulietinę valdišką mokyklą. 1912 m. Butkevičiaus name buvo atidaryta keturklasė pradinė mokykla. Mokytojas K. Kupčiūnas mokė lietuvių, rusų kalbų, aritmetikos, istorijos, pats rašė aritmetikos vadovėlį.
K. Kupčiūnas buvo kilęs iš Pakuonio valsčiaus Kauno apskrityje. 1903 m. baigė Panemunės pradžios mokyklą. 1904–1907 m. mokėsi Veiverių kunigų seminarijoje, 1909 m. baigė „Saulės“ kursus. 1914–1919 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, buvo patekęs į vokiečių nelaisvę.
1919–1920 m. – Telšių apskrities švietimo komisijos pradžios mokyklų instruktorius. Bendradarbiavo žurnale „Mokykla ir gyvenimas“. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas Telšių rinkimų apygardoje. Užbaigęs veiklą Seime, K. Kupčiūnas dar kurį laiką mokytojavo. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Kanadoje.
Daugiausiai informacijos galima rasti apie Kazimierą Venclauskį, gimusį 1880 m. Juodeikiuose, Plungės valsčiuje.
Šis Steigiamojo Seimo atstovas mokėsi Lieplaukės pradžios mokykloje, 1896 m. – Palangos progimnazijoje. 1898 m. baigė vokišką Liepojos gimnaziją. Nuo 1898 m. studijavo technikos mokslus Petrapilio, mediciną – Varšuvos universitetuose, 1903 m. baigė Dorpato universiteto Teisės fakultetą. Dirbo Rygos teismo kandidatu, tardytoju Rygos teismo civiliniame skyriuje, vėliau Arensburge. Nuo 1908 m. – advokatas Šiauliuose. Steigiamojo Seimo atstovu išrinktas Panevėžio rinkimų apygardoje. Buvo vedęs pirmąją profesionalią lietuvių aktorę ir režisierę Stanislavą Jakševičiūtę. Mirė 1940 m.
