Kiek šiemet kainuos šiluma?

Maždaug po mėnesio, apie spalio vidurį, į įstaigų, įmonių ir butų radiatorius atitekės šiluma – ir gyventojų pinigines paploninantis, ir Savivaldybės biudžetą patuštinantis malonumas. Ką šį sezoną žada UAB Plungės šilumos tinklai – brangesnį, o gal, atvirkščiai, pigesnį centralizuotą šildymą?

Priklausys nuo PVM
Nuo praėjusiųjų metų, kai buvo pakoreguotas Šilumos ūkio įstatymas, šilumos kainą sudaro dvi dedamosios: pastovioji ir kintamoji. Pastovioji nustatoma metų laikotarpiui, o dedamoji gali kisti kas mėnesį. Plungės šilumos tinklai centralizuoto šildymo kainos nekeičia jau septynis mėnesius – nuo kovo 1 kilovatvalandė šilumos energijos plungiškiams kainuoja 23,16 cento.
Kokia kaina bus spalį, kai prasidės šildymo sezonas? Kaip sakė Šilumos tinklų vyr. ekonomistė Laimutė Antanavičienė, pastovioji šilumos kainos dedamoji tokia pat (6,04 ct už 1 kWh) išliks iki gruodžio 1-osios, o kintamoji dedamoji daugiausiai priklausys nuo kuro kainos. Taigi, ar kaina didės, mažės, ar išliks tokia pat, dar nežinia. Tačiau jau dabar žinoma, jog pastovioji dedamoji nuo gruodžio turėtų mažėti – nuo 6,04 ct/kWh iki 5,53 ct/kWh.
Be to, kaip sakė L. Antanavičienė, dar daug kas priklausys nuo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Mat dabar šilumai dar taikomas lengvatinis 9 proc. PVM, tačiau lengvata numatyta tik iki metų pabaigos. Jei nuo kitų metų PVM išaugs iki 21 proc., koks taikomas kitoms prekėms ir paslaugoms, šilumos kaina visiems mums gerokai šoktels. Belieka tikėtis, kad Seimas lengvatos centralizuotos šilumos vartotojams nepanaikins.
Tiesa, palyginti su kitais miestais, plungiškiai šildosi dar gana pigiai – pagal kilovatvalandės kainą laikomės kažkur ties viduriuku. Pigiausia šiluma šį rugsėjį Tauragėje – 17,67 ct/kWh, brangiausiai moka Prienų gyventojai – net 32,06 ct/kWh. Klaipėdoje kilovatvalandė kainuoja 21,94 ct, Kretingoje – 22,07 ct, Mažeikiuose – 22,45 ct, Skuode – 25,13 ct, Telšiuose – net 27,97 ct. Panašiai kaip mes moka sostinės gyventojai – 23 ct.
Per vasarą triūsė
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Petro Piekaus, per vasarą daug nuveikta: tiestos naujos, renovuotos senos trasos, vadinamajame kareivinių kvartale pakloti tinklai, restauruoti šildymo katilai ir t. t. Į naują pakeista šilumos trasa nuo katilinės Telšių gatvėje iki P. Genio gatvės – 698 metrai. Darbai atsiėjo 820 tūkst. Lt, pusę sumos skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
Dar 1 157 metrus trasų bendrovė paklojo ir dar tebekloja savo jėgomis. 576 metrai iš jų – naujos trasos. Renovuota 581 m trasų.
Anot P. Piekaus, gal būtų nuveikta ir dar daugiau, jei ne trukdžiai: oro sąlygos, lėšų stoka, konkursų eiga ir net tai, kad Europoje trūko metalo. P. Piekus pasidžiaugė, kad, tiesiant trasas, su didelėmis problemomis nesusidurta, kad sklypų savininkai buvo gana geranoriški, sukalbami, pernelyg nesipiktino dėl išraustų daržų, gėlynų.
Paklaustas, koks Telšių gatvėje esančios katilinės likimas – kas jos laukia, kai bus paleista vadinamoji „Minijos“ katilinė? Bent jau kol kas ji bus palikta kaip rezervinė. Į klausimą, kada bus pradėta eksploatuoti „Minijos“ katilinė, P. Piekus sakė šito komentuoti kol kas nenorintis – laikas parodys, tačiau reikalai vietoje nestovi, viskas pamažu juda į priekį.
Plungės šilumos tinklų komercijos direktorius Saulius Norkus informavo, jog bendrovė jau 85 proc. pasirengusi naujajam šildymo sezonui. 120-yje daugiabučių jau atlikti hidrauliniai bandymai (įmonė iš viso šildo 145 daugiabučius), 30-yje namų išplautos sistemos, 42-uose – vandens šildytuvai.
Keli daugiabučiai šį sezoną turėtų šildytis jau pigiau – taupyti padės renovacija, kuri vyksta A. Jucio g. 30-ajame ir 14-ajame namuose, kompleksinės renovacijos laukia ir A. Vaišvilos g. 9-ojo namo gyventojai.
„Šilumera“ kaimo objektų neperėmė
Pasak P. Piekaus, didžiausios bendrovės bėdos – skolininkai ir paslaugos teikimas kaimuose esantiems objektams. Skolos didžiulės: gyventojai įmonei skolingi net 1,5 mln. litų, juridiniai asmenys – 170 tūkst. Lt. Jei Šilumos tinklai skolas atgautų, pasak P. Piekaus, daug darbų būtų galima nuveikti.
Bendrovei labai nuostolingas kaimo objektų šildymas. Vartotojų nedaug, tačiau reikia ir katilus statyti, ir katilines prižiūrėti, ir darbuotojams algas mokėti.
Šiemet buvo paskelbtas konkursas įmonėms, galinčioms šildyti 16 objektų kaimiškosiose seniūnijose. Konkursą laimėjo UAB „Šilumera“. Pastaroji bendrovė paslaugą teikti sutiko gaudama 30 ct už 1 kWh. Savivaldybės taryba ir administracija su tokia kaina nesutiko – negalima mokėti brangiau nei ima Plungės šilumos tinklai. 23,16 ct „Šilumerai“ buvo per mažai. Taigi sutartis su konkurso laimėtoja nepasirašyta.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius, visi 16 objektų palaipsniui bus perduoti Plungės šilumos tinklams. Šiemet bendrovei jau atiduoti keturi: Prūsalių mokykla-darželis, Stanelių pagrindinė mokykla ir buvusio darželio pastatas, Žemaičių Kalvarijos ambulatorija ir Alsėdžių darželis. Pasak K. Milieriaus, tai pastatai, kurių šildymas elektra Savivaldybei itin brangiai atsieina.
Šią Savivaldybės „dovaną“ Šilumos tinklų generalinis direktorius vėlgi vadina didžiule našta. Anot bendrovės vadovo, belieka įsivaizduoti, kiek atsieis apšildyti, pavyzdžiui, Kantaučių kultūros namus. Juk reikės ir katilinę įrengti, ir modernų šildymo katilą nupirkti, o kur dar eksploatacinės išlaidos.