Alerginės ligos (atopinis dermatitas, bronchinė astma, šienligė) vis dažnesnės mūsų gyvenime. Didėjantis aplinkos užterštumas, chemikalai, konservantai, dažikliai, sintetiniai kvapai, naudojami buityje, didina riziką susirgti alerginėmis ligomis. Apie alergines ligas kalbamės su Plungės Medea klinikos gydytoja alergologe Jolanta Sivickiene.
Alergijos išraiška kinta su paciento amžiumi
Pati pirmoji alergija – alergija maistui, kuri pasireiškia jau kūdikystėje. Nuo jos gali ne tik berti odą. Vaikutis ir atpylinėja, ir vemia, viduriuoja, jam pučia pilvuką, gali nepriaugti svorio. Kartais alergija prasideda nuo pilvuko bėdų, tik tada išberia arba bėrimo visai nebūna. Tad mama ar net šeimos gydytojas gali nesuprasti, kad vaikučiui – alergija.
Augant alergija maistui dažnai silpsta, tačiau dalį žmonių ji vargina visą gyvenimą. Po pirmojo gyvenimo pusmečio atsiranda kita ligos išraiška – atopinis dermatitas, kurio pikas – iki 3 metų amžiaus. Tada šią ligą pakeičia tikroji egzema, kuriai maistas tiesiogiai turi mažesnę įtaką, nes imuninė sistema jau išbalansuota. Prie darželinuko prikimba bronchinė astma, prie paauglio (arba artėjant prie paauglystės) – alerginė sloga. Žinoma, nebūtinai vaikas turi patirti visas ligos formas. Gali viskas baigtis tik alergija maistui.
Kas tai yra alergija maistui?
Alergija maistui gana dažnai yra pirmoji odos, virškinimo trakto, kvėpavimo organų, nervų sistemos, šlapimo ir kitų organų alerginių ligų kaltininkė. Apie 0,5-6 proc. gyventojų pažeisti alergijos maistui. Dažniausiai alergija maistui – pirmasis vaiko alergiškumo įrodymas.
Alergija maistui yra nenormali padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė. Alergijos atsiradimą skatina šie veiksniai: įgimtas polinkis į alergines reakcijas, gausus alergenų srautas, patenkantis į žarnyną nuolat persivalgant, silpna žarnyno muskulatūros funkcija (dažnas vidurių užkietėjimas), nepakankamas fermentų, dalyvaujančių virškinant maisto produktus, kiekis. Alergijos išsivystymą labai stimuliuoja įvairūs virškinimo trakto parazitai (kirmėlės, lamblijos ir kt.). Storojo žarnyno mikroflora taip pat labai svarbi žmogaus imunitetui, todėl ją reikia saugoti. Pažeidus mikroflorą (ilgai ir netvarkingai vartojant antibiotikus ar dėl kitų priežasčių), išsivysto žarnyno disbiozė, kuri skatina sunkesnės alergijos maistui vystymąsi.
Kokie pagrindiniai alergijos maistui simptomai?
Odoje: pasikartojantys išbėrimai, ilgai užtrukę iššutimai; jei vaikas toliau vartoja produktus, kuriems yra labai jautrus, išbėrimai gali išplisti, prasidėti odos plotų šlapiavimas, sustiprėti niežulys, sutrikti miegas.
Virškinimo trakte: pasikartojantys pilvo skausmai, atpylinėjimai, vėmimas, išmatose atsiranda daug gleivių, kartais kraujo. Nepašalinus iš dietos produktų, kuriems vaikas jautrus, gali susiformuoti skrandžio ar žarnyno opinė liga.
Kvėpavimo organuose: simptomai, primenantys peršalimo ligas (dažnos slogos, kosulys, karkalai plaučiuose, vėliau – pasunkėjęs įkvėpimas ar iškvėpimas). Sunkiausia liga, kurią gali sukelti alergija maistui, – bronchinė astma.
Kituose organuose: užsitęsusi temperatūra (keletą savaičių, mėnesių – iki 37,2 37,5°), limfinių liaukų padidėjimas (kaklo, pažandinių, pažastų ar kitur), tonzilių hipertrofija – kartais jos tiek padidėja, kad pasunkėja kvėpavimas pro burną, adenoidų hipertrofija – labai apsunkina kvėpavimą pro nosį.
Tokie vaikai dažnai rodomi įvairių specialybių gydytojams, įvairiai gydomi, bet efekto nebūna tol, kol nesurandamas ir nepašalinamas „kaltas“ maisto produktas. Tik pašalinus iš vaiko valgiaraščio tokį produktą, pradeda nykti išbėrimai, pilvo skausmai, normalizuojasi kvėpavimas, temperatūra, limfmazgiai ir kt.
Sensibilizacija (įsijautrinimas maistui) gali prasidėti dar negimus, jei alergiška būsimoji mama. Kūdikis gali jau gimti padidėjusio jautrumo daugeliui produktų ar kitų grupių (vaistų, dulkių ir t. t.) alergenams.
Ką daryti pastebėjus pirmuosius alergijos požymius?
Pastebėjus pirmuosius alergijos požymius ar įtarus alergiją, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris patars, ką toliau daryti; jei reikės, pasiųs konsultuoti alergologui. Tikriausiai motinai bus patarta bandyti susekti „kaltąjį“ produktą namų sąlygomis, kasdien pildant maitinimosi dienyną.
Kūdikiai ir pirmųjų 2-3 metų vaikai dažniausiai alergiški kiaušinio baltymui, karvės pienui, kviečiams, sojai, žemės riešutams, žuviai. Paaugliai ir suaugusieji dažniausiai – žuviai, salierams, žemės riešutams, kitų rūšių riešutams, pomidorams, šokoladui.
Kaip išvengti alergijos maistui?
Visos mamos, turinčios įgimtą polinkį ar sergančios alergine liga, turėtų prisiminti šiuos patarimus: nėštumo metu (kai motina turi polinkį sirgti ar serga alergine liga) nuo pirmųjų dienų visiškai išbraukti iš savo valgiaraščio produktus, dažniausiai sukeliančius alergiją (šokoladą, riešutus, žuvį, ikrą, kakavą, medų); labai saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, kavą; vengti vaistų, ypač sukeliančių alergines reakcijas (penicilino ar kitų antibiotikų, polivitaminų ir kt.); paruošti butą naujagimiui: kuo mažiau minkštų baldų, užuolaidų, kuo mažiau dulkių. Nereikėtų laikyti kačių, šunų, akvariumo, paukštelių.
Gimus kūdikiui, maitinančios motinos maitinimasis lieka toks pat kaip ir nėštumo metu. Kuo ilgesnis maitinimas krūtimi – prielaida auginti sveiką, nealergišką vaiką.
Atsiradus pirmiesiems alergijos pranašams (kūdikio neramumui, pilvo diegliams, skystoms išmatoms, bėrimams odelėje), kuo greičiau konsultuotis su specialistais, neužleisti ligos.
Šių patarimų vykdymas ir žinojimas padės kiekvienai šeimai auginti vaiką saugiau, leis išvengti alergijos progresavimo, ūminių alerginių reakcijų perėjimo į lėtines alergines ligas, sumažins visos šeimos vargus.
