Prieš prasidedant Tarptautiniam Mykolo Oginskio festivaliui, Plungiškių draugija tradiciškai renkasi į savo sueigą. Rinkosi ir šįkart. Sueiga, kuri jau 24-oji, – tai galimybė pabendrauti, apžvelgti, kas nuveikta, pasidalyti ateities sumanymais. Kaip sakė Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, organizacijos tikslas – burti iškilius plungiškius, o vienas pagrindinių darbų – kasmet surengti Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį.
Prezidentas L. Skierus pasisakymą pradėjo nuo festivalio ir žmonių, kurie daug dirba, kad visi mes galėtume mėgautis puikios klasikinės muzikos koncertais ir kitais renginiais. Tai – Plungiškių draugijos viceprezidentė, Plungės garbės pilietė Genovaitė Žiobakienė, Plungės garbės piliečiai profesorius Juozas Domarkas ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
„Kasmet surengiame po šešis koncertus, tad paskaičiuokite, kiek jų buvo per 15 metų. Ir tai – ne „bumčikai“, o bendruomenę lavinanti aukštoji kultūra. Mūsų festivaliais žavisi ne tik plungiškiai, bet ir svečiai. Vienas jų – neseniai Plungėje lankęsis Japonijos ambasadorius Širo Jamasaki. Jis, beje, žada atvykti į festivalio uždarymo koncertą“, – kalbėjo L. Skierus.
Draugijos prezidentas pasidžiaugė atnaujinama Plungės dvaro žirgyno sale, į priekį juda ir sumanymas renovuoti Advokato namelį. „Džiaugiamės ir tuo, kad gydytojo Raimondo Dovilčio iniciatyva, padedant nakvynės namų gyventojams, vis patrauklesni akiai tampa Varkalių piliakalniai. Tad puoselėjame mintį ant jų rengti Mykolines. Taip, kaip kad būdavo Oginskių laikais. Juolab kad ta vieta ir su Čiurlioniu labai susijusi – ten jis nutapė ne vieną paveikslą. Dar galvojame apie paramą jauniesiems talentams. Štai ir dabar vienas Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos ugdytinis išsiskiria ypatingais gabumais. Jiems puoselėti, dalyvauti konkursuose reikalingos lėšos. Tad galvojame apie stipendiją tokiems vaikams“, – idėjomis dalijosi prezidentas.
Dar vienas sumanymas – kreiptis į Plungės rajono savivaldybės tarybą dėl Plungės garbės piliečio vardo suteikimo iš mūsų krašto kilusiam akademikui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui Remigijui Žaliūnui ir Žemaičių dailės muziejaus direktoriui A. Bakanauskui. Pastarasis daug nuveikęs Plungės ir plungiškių labui, o R. Žaliūnas ir Plungę, ir Lietuvą garsina savo moksliniais darbais. Anot L. Skieraus, iš Plungės kilę tik du akademikai – Adolfas Jocys, kuris dar sovietmečiu įkūrė Plungiškių draugiją, ir R. Žaliūnas. „Tokie žmonės turi būti pastebėti ir įvertinti“, – L. Skierui antrino viceprezidentė
G. Žiobakienė.
Viceprezidentė prisiminė ir neseniai vykusias rietenas dėl apmokėjimo už M. K. Čiurlionio paminklą: „Pastatėme paminklą Čiurlioniui, įamžinome savo korifėjų. Ir jokia materija, jokie pinigai neprilygsta tam, ką turime. O tos mažos intrigėlės… – jos tik žemina.“
Plungiškių draugiją sveikino ir mieste nuveiktais darbais džiaugėsi Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Seimo nariai Jonas Varkalys ir Jurgis Razma. Žodis suteiktas ir draugijos nariams: akademikui R. Žaliūnui, profesorei Rimai Tamošiūnienei, žymiesiems muzikams J. ir S. Domarkams, Gintarui Bagužiui. „Į Vilnių išvykusieji plungiškiai vis galvojame, ką tokio dėl Plungės galime nuveikti. Naujausia džiugi žinia Plungei: viena privati galerija sutiko, kad Žemaičių dailės muziejuje būtų eksponuojami darbai, tarp kurių – ir M. K. Čiurlionio fluorofortas „Apsnigtas kaimas“. Tai autorinis menininko kūrinys“, – džiugia naujiena dalijosi G. Bagužis. Parlamentaras J. Razma pasidžiaugė, kad Plungiškių draugijos veikla – itin aukšto lygio, ne tik išlaikanti, bet jau ir pranokstanti dr. Bronislovo Lubio iškeltą kartelę.
Baigiantis sueigai jubiliejinių gimtadienių proga pasveikinti J. Varkalys, Almutis Bieliauskas, G. Žiobakienė ir A. Bakanauskas.
kunigaikštis nekviestas atvarė į draugijos sueigą… Kokias turi turėti kiaulės akis, kad pusę metų pylęs purvą ant Plungiškių draugijos ir jos prezidento, nekviestas ateitum į jos susirinkimą?