Praėjusiame numeryje, straipsnyje „Nėra vaikų – nėra ir skyriaus“, rašėme, kad nuo rugsėjo 1-osios Plungės ligoninėje nebeveikia Vaikų ligų skyrius. Tuo nepatenkinti tėvai Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui įteikė peticiją, po kuria pasirašė apie tūkstantis plungiškių, kreipėsi į žiniasklaidą, šia tema daug diskutavo socialiniuose tinkluose. Antradienį apie tai kalbėta ir Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje. Tad gal dar yra vilties skyrių išsaugoti?
Direktoriaus paaiškinimai
Kalbėdamas per komiteto posėdį Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius akcentavo, kad dėl Vaikų ligų skyriaus daug metų turėjo įvairių problemų. Tai – ir finansai, ir žmogiškieji ištekliai, ir mažųjų pacientų stoka, ir nuolatiniai raginimai iš viršaus šią paslaugą perleisti didesnei gydymo įstaigai.
„Turėjom šešis gydytojus. Du iš jų dirbo nuolat, kiti keturi dirba kitose įstaigose, bet ateidavo budėti. Pastarieji darbo atsisakė. Yra vyresnio amžiaus, tad panašu, jog baimindamiesi COVID-o nenori vaikščioti per kelias darbo vietas. Viena jauna gydytoja perėjo į kitą įstaigą. Taigi liko tik viena ir ta pati jau yra pateikusi prašymą išleisti į užtarnautą poilsį. Tiesa, dar labai tikėjomės, kad ji liks ir galėsime bent jau dienos stacionaro paslaugas vaikams teikti, bet ji kategoriška – nebedirbs“, – sunkumus dėstė ligoninės vadovas.
Antroji bėda, kaip sakė A. Martusevičius, – nuolatinis vaikų trūkumas: „2018-aisiais skaičiavome 280 lovadienių, nors norma – 360, 2019 m. – 250, o per pirmąjį šių metų pusmetį, nors buvom atviri ir teikėm būtinąją pagalbą, nebuvo nė 70. Taigi normų jau seniai nevykdom, nors iš tėvų neretai girdėdavome priekaištų, kad be reikalo vaikus į ligoninę kišam, kad juos galima gydyti ir namuose.“
Ne paskutinėje vietoje esą ir nuostoliai: 2018 m. – 93 tūkst. eurų, 2019 m. – 123 tūkst., šiemet – 86 tūkst. Kaip jie susidaro? Ir dėl to, kad mažai vaikų, ir dėl to, kad Valstybinės ligonių kasos įkainiai už paslaugas vaikams labai maži – 250–300 eurų už atvejį, o už suaugusiuosius – 500–1000 ar net iki 2000 eurų.
A. Martusevičius tikino išanalizavęs visas galimybes išlaikyti skyrių ar bent kelias vaikams skirtas lovas prie kito skyriaus, bet… Paliekant kelias lovas, būtina, kad 24 valandas per parą budėtų pediatras, o jo nėra. „Bet kuriuo atveju vaikai į Plungės ligoninę bus priimami, būtinoji pagalba bus teikiama. Jei galėsim, gydysim vietoj, jei ne – vešim į kitas įstaigas. Su greitąja dėl to jau tarėmės“, – sakė direktorius.
„Juk esat ne pelno siekianti organizacija“
Posėdį stebėjusį Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininką Adomą Zamulskį domino, nuo kada skyrius uždarytas, kodėl tai padaryta be Savivaldybės tarybos sprendimo, koks personalo likimas. A. Martusevičiaus teigimu, skyrius tebėra, tik neteikiamos paslaugos. Gydytojai, kaip jau minėta, išėjo, slaugos personalas – kas į pensiją, kas į kitus skyrius. O dėl derinimo su taryba – jos sprendimo nėra, tačiau meras Audrius Klišonis ir Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas apie susiklosčiusią padėtį esą informuoti. „Manėm, kad po karantino ir vaikų atsiras, ir gydytoja sutiks dar padirbėti, bet dabar yra taip, kaip yra. Galutinis rezultatas – tikrai greitesnis, negu mes tikėjomės“, – sakė vadovas.
A. Zamulskis šaržavo: „Tai gal tada viską, kas nuostolinga, uždarykim. Jei taip, manau, vos ne pusė ligoninės skyrių turėtų nebedirbti. Bet juk esat ne pelno siekianti organizacija. Turit kažką daryti.“ Jam antrino ir M. Kaunas: „Išties reikia kažką galvoti, nes ne visi tėvai galės vaikus vežti, o paskui vykti jų lankyti į kitus miestus.“
Išeities ieškos darbo grupė
Priekaištų išsakė ir komiteto pirmininkas Gintaras Bagužis: „Lengviausia – parašyti, kad uždarome. Sprendimas priimtas net su mumis, Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetu, nepasitarus. Be diskusijų su politikais, su visuomene. Ir tai blogai. Juolab kad dabar žmonės pasipiktinę, net peticiją tūkstantis jų pasirašė. Išėjo nei šis, nei tas. Tarsi paslapčia. Juk ligoninė dirba pelningai, vadinasi, tai, kas nuostolinga, yra kuo uždengti. Jei taip ir toliau, beliks senelių slauga.“ Anot G. Bagužio, jei ligoninė būtų kreipusis į komitetą, gal visi kartu būtų išeities paieškoję: gal gydytojams reiktų pasiūlyti gyvenamąjį plotą, didesnį atlyginimą, o gal į ministeriją dėl įkainių peržiūrėjimo reikėtų kreiptis?
A. Martusevičiaus teigimu, išeičių ieškota, bet… Kaip sakoma, žuvis neria kur giliau, žmogus – kur geriau. I. Taučienė replikavo: „Teko girdėti, kad už tuos budėjimus – labai jau maža alga.“ A. Martusevičiaus pavaduotoja Danguolė Luotienė situaciją aiškino taip: „Taikėme tokią praktiką: gydytojas budi namuose, o jei yra pacientas, atvažiuoja. Įkainis – nemažas, beveik toks, kaip ir vietoje budinčių terapeutų, bet 100 proc. mokėdavome tik už tuos budėjimus, kai gydytoją kviesdavome. Jei per visą naktį jo neprireikia, – 50 proc. Bet tikrai ne dėl to gydytojai išėjo, galėjome ir 100 proc. mokėti, jie nebūtų likę.“
Baigiant diskusijas G. Bagužis pasiūlė: „Negalim taip lengva ranka visko nubraukti. Vaikų rajone yra keli tūkstančiai, logiška, kad jie serga ir sirgs. Siūlau sudaryti darbo grupę, kuri pagalvotų, ką šiuo atveju dar galima padaryti. Siūlymui pritarta – Savivaldybės administracija burs specialistus problemai spręsti. Ar yra vilties, kad Vaikų skyrius vėl priims mažuosius? Pamatysim.
