Sekmadienį 20 valandą uždarius rinkimų apygardų duris suskaičiuoti Seimo rinkimų antrojo turo rezultatai. Pirmadienio duomenimis, ateinančius ketverius metus Lietuvos labui dirbs dešimties partijų atstovai. Šių metų rinkimų lyderė – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavusi 50 vietų Seime. Na, o sekmadienį Plungės–Rietavo rinkimų apygardos Nr. 35 rinkėjai į parlamentą delegavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovą plungiškį Joną Varkalį.
Įprasta, kad antrajame rinkimų ture dalyvauja mažiau rinkėjų. Ne išimtis ir šie metai. Lietuvoje iš 2 355 726 balsavimo teisę turinčių piliečių savo valią išreiškė 917 671, arba 38,95 proc. Priminsime, kad pirmajame ture rinkėjų aktyvumas buvo 47,5 proc. Mažiau aktyvūs šį sekmadienį buvo ir Plungės rajono bei Rietavo savivaldybių gyventojai: iš apygardos sąrašuose esančių 36 330 rinkėjų dalyvavo 11 905 (32,77 proc.), o spalio 11-ąją – 43,79 proc.
Kaip ir pirmajame ture, aktyviausi buvo Daugėdų apylinkės rinkėjai – balsuoti atėjo 48,1 proc. Toliau – Kulių (39,35 proc.), Stalgėnų (38,85 proc.) apylinkės. Pasyviausi – Šateikių (23,64 proc.), Karklėnų (26,28 proc.), Birutės apylinkės (26,88 proc.) rinkėjai.
Vienmandatėje Plungės–Rietavo rinkimų apygardoje, kaip ir prieš ketverius metus, susikovė LRLS atstovas plungiškis J. Varkalys ir TS-LKD deleguotas, taip pat saviškis, šiuo metu Rietavo savivaldybėje gyvenantis J. Razma. Rinkimų rezultatas toks pat kaip ir 2016 metais: į Seimą siunčiamas J. Varkalys, surinkęs net 64,48 proc. balsų. Šį kandidatą parėmė 7 402 rinkėjai. Už J. Razmą pasisakė 4 077 rinkėjai, arba 35,52 proc.
Žvelgiant į rinkimų apylinkes aiškiai matyti, kad beveik visose 36-iose (7 – Plungės mieste, 21 – Plungės rajono kaimuose, 8 – Rietavo savivaldybėje) balsų svarstyklės krypo į J. Varkalio pusę. Daugiausia simpatijų šis kandidatas sulaukė Medingėnų (78,36 proc.), Milašaičių (75,73 proc.) ir Tverų (74,68 proc.) rinkimų apylinkėse. Suprantama, kad jo oponentas šiose apylinkėse gavo mažiausiai balsų. Tik vienoje Pelaičių rinkimų apylinkėje J. Razma surinko daugiau balsų nei J. Varkalys. Čia už jį pasisakė 51,1 proc. rinkėjų. Labardžių rinkimų apylinkėje konkurentų kova buvo apylygė: surinktų balsų skirtumas – 4.
Beje, nors J. Razma ir nelaimėjo vienmandatėje rinkimų apylinkėje, Seime jis darbuosis ir toliau, nes pateko pagal partijos sąrašą.
Taigi, kaip ir minėta, šių metų rinkimų lyderė yra TS-LKD, savo sąskaitoje turinti 50 mandatų. Toliau rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (32 mandatai), Lietuvos socialdemokratų partija ir LRLS (po 13), Laisvės partija (11), Darbo partija (10). Po 3 mandatus gavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, po 1 – partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos žaliųjų partija. Į Seimą išrinkti ir 4 patys save išsikėlę kandidatai.
Jokia paslaptis, kad ėmus aiškėti galutiniams rezultatams partijų lyderiai pradeda galimų koalicijų dėliojimą ir ministrų portfelių dalybas. Pirmadienio ryte praktiškai visi žinojo, kad šį kartą Lietuvą valdys TS-LKD, LRLS ir Laisvės partija. Kadangi konservatoriai ir liberalai vienijasi į valdančiąją koaliciją, išvien dirbs ir abu dėl mandato kovoję plungiškiai Seimo nariai.
Nors oficialiai dar neskelbiama, bet tikimybė, kad svarbiausius postus užims moterys, gana didelė. Bet, kaip sakoma, pagyvensim – pamatysim.
