Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje spalio mėnuo kasmet skiriamas pagarbai viskam, kas gyva, mažesnių ir silpnesnių už mus globai, atjautai, gerumui, gailestingumui ugdyti.
Šiemet šį mėnesį mokyklos bendruomenė pradėjo įsitraukdama į gražią paramos akciją „Geros širdys – šiltos kojos“, kurios metu Lietuvos žmonės buvo kviečiami numegzti ir padovanoti kojinių Afganistano Goro provincijos vaikams. Idėją dalyvauti akcijoje į mokyklą „atnešė“ mokytoja Dainora Gedvilienė. Jos paskatinti pradinukai, kurie patys dar nemoka numegzti kojinių, šia idėja uždegė savo mamas, močiutes, tetas, kaimynes.
Net dešimt porų šiltų vilnonių kojinių numezgė ketvirtokės Lauros Laukytės mama. Kelias dienas šiltos margaspalvės kojinės, sukabintos ant virvių mokyklos fojė, traukė kiekvieno, atėjusio į mokyklą, dėmesį.
Vaikus ypač sujaudino susitikimas su į mokyklą atvykusia šios akcijos organizatore Plungėje – kultūros centro vyr. specialiste tautodailei Zafira Leilioniene. Dėkodama mokinukams už jų geras širdeles, viešnia papasakojo apie Afganistano vaikus, gyvenančius kalnuotoje Goro provincijoje, kurioje ne tik trūksta maisto, geriamojo vandens, drabužių, bet ir klimato sąlygos labai atšiaurios. Karštomis vasaromis provincija kenčia nuo sausros, o žiemą – nuo gausaus sniego, vėjo ir šalčio, siekiančio 40 laipsnių. Iš molio drėbtose trobelėse gyvenantys žmonės neturi sąlygų jas gerai apšildyti, o vaikai, net ir iškritus sniegui, lauke bėgioja basi, skurdžiai apsirengę. Afganistaniečių šeimos dėl skurdo neišgali pasirūpinti šiltais drabužiais ir vaikų apavu, todėl vaikai, kuriems buvo amputuotos nušalusios galūnės, šiandien Afganistane jau net nebeskaičiuojami.
Lietuvos kariai numegztas kojines nugabens į Afganistaną. Mokyklos bendruomenė perdavė net 65 poras kojinių, tikėdamasi, kad ši dovana sušildys ne tik mažųjų Goro provincijos gyventojų kojeles, bet ir širdeles, palikdama jiems pačius geriausius prisiminimus apie lietuvius. Juk dovanojama ne tik aprangos dalis, bet ir draugystė, vidinė šiluma.
Tai ne pirmoji paramos akcija, į kurią vaikai įsitraukia. Dalintis gerumu, užjausti, pastebėti šalia esantįjį, kuriam reikalinga pagalba, vaikai skatinami nuolat. Jau ruošiamasi Maltos ordino Lietuvoje ambasados kartu su Lietuvos švietimo ministerija rengiamam kalėdiniam paramos akcijų konkursui „Idėjos – padėjėjos“. Praėjusiais metais šios akcijos metu už vaikų pagamintus puikius suvenyrus, kalėdines dovanėles buvo surinkta ir į Maltos ordino pagalbos tarnybos sąskaitą pervesta 800 litų.
Spalio mėnuo pagarbos gyvybei ir atjautos vertybėms ugdyti pasirinktas neatsitiktinai. Spalio 4-oji yra Šv. Pranciškaus iš Asyžiaus, šventojo gyvūnų globėjo, mirties diena. Pasakojama daugybė legendų apie tai, kaip Šv. Pranciškus kalbėdavosi su gyvūnais, buvo labai atidus gamtai ir visiems jos sutvėrimams. Todėl tradicija mokykloje jau yra tapusi mėnesio pabaigoje švenčiama gyvūnėlių globos šventė – diena, kai į mokyklą vaikai susirenka su savo augintiniais. Atsiveda, atsineša juos parodyti draugams, kad paskatintų vieni kitus gerbti ir saugoti gyvybę, susimąstytų apie žmogaus elgesį su savo augintiniais, pasirūpintų, kad mūsų mažieji draugai būtų ne tik pamaitinti ir pagirdyti, bet ir nejaustų baimės, nerimo, skausmo.
Visą mėnesį pirmokai ir antrokai piešia savo globotinius, o vyresnieji – trečiokai ir ketvirtokai – rašo „gyvūnėlių laiškus žmogui“. Šiuose laiškuose – daugybė labai šiltų jausmų, emocijų, kurias, vaikų įsivaizdavimu, išgyvena jų mažieji draugai, bendraudami su savo šeimininkais.
Šios šventės tikslas – vaikams parodyti, kad gyvūnų apsauga ir globa prasideda mūsų namuose, o mūsų požiūris į gamtą yra rimta moralinė problema.
Gražios, kupinos emocijų šiemetinės šventės buvo ir Vyskupo M. Valančiaus pradinėje mokykloje, ir jos „Saulės“ pradinio ugdymo skyriuje. Jose dalyvavo daug įvairiausių veislių kačių ir šunų, triušių, šinšilų, žiurkėnų, jūrų kiaulyčių, paukščiukų, žuvyčių ir kitų vaikų augintinių. Vaikai klausėsi pasakojimų apie gyvūnus, gamtos išsaugojimą, minė mįsles, dainavo ir giedojo giesmeles, pristatė savo augintinius draugams, pasakodami įdomiausias su jais nutikusias istorijas.
Visi, atsivedę savo globotinius, apdovanoti padėkos raštais už rūpestį jais, gerumą, jautrumą, kasdien parodomą meilę.
