Pirmadieni posedžiave Savivaldybes tarybos Vietos ukio ir ekologijos komiteto nariai apsvarste daugiau nei 20 klausimu. Vienas iš svarbiausiuju – leisti ar ne UAB „Plunges vandenys“ didinti geriamojo vandens kaina. Ikainiu kelimui pritarta, taciau jie isigalios tik gavus Savivaldybes tarybos palaiminima.
Del vandens kainos
„Plunges“ laikraštyje jau rašeme, jog spalio 30 diena UAB „Plunges vandenys“ gavo Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos pritarima didinti vandens tiekimo ir nuoteku surinkimo ikainius. Šia savaite juos apsvarste komitetai, o kita ketvirtadieni lemiama žodi turetu tarti Savivaldybes taryba.
Priminsime, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo kaina gyventojams planuojama kelti net 82 procentais – ikainis vietoj esamo 4,24 Lt už kub. m pakils iki 7,71 Lt/kub. m (2,80 Lt už vandens tiekima ir 4,91 Lt už nuoteku tvarkyma).
Imonems, istaigoms ir organizacijoms (abonentams) bus taikomas kiek mažesnis ikainis – 7,58 Lt/kub. m (2,76 Lt už vandeni ir 4,81 Lt už nuotekas).
Pardavimo kainos (abonentiniai mokesciai) numatytos tokios: daugiabucio namo butui už menesi – 3,28 Lt (buvo 2,55 Lt), individualiam namui – 2,99 Lt (buvo 2,32 Lt), imonems, istaigoms ir organizacijoms – 7,13 Lt kiekvienam vandens apskaitos prietaisui per menesi (buvo 4,11 Lt).
Aplinkosauginiai reikalai
Savivaldybes administracijos Vietos ukio skyriaus vyr. specialiste ekologe Asta Beierle Eigirdiene komiteto nariams pateike informacija apie Aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos vykdyma šiais metais. Pagal minetaja programa 2008 metais planuota išleisti 290 800 Lt, nepanaudotu lešu liko 91 192 Lt.
Apie 200 tukst. litu išleista. Daugiausiai lešu skirta Babrungo upes pakrantei prie užtvankos Dariaus ir Gireno gatveje sutvarkyti (59 tukst. Lt), lauko šiukšliadežems Plunges mieste pastatyti (24,7 tukst. Lt), visuomenes sveikatos remimo programoms finansuoti (23,3 tukst. Lt) ir t. t.
Kitas su aplinkosauga susijes klausimas – kaip išdalyti lešas (28 tukst. Lt), kurios skirtos medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui prevencinems priemonems diegti. Ekologes siulymu, 11 829,8 Lt reikia skirti valstybinei imonei Telšiu mišku uredijai, 6 654,2 Lt – privaciu mišku savininkams, 9 516 Lt – medžiotoju bureliams ir klubams (trylikai – po 732 Lt). Tokiam lešu paskirstymui pritarta.
Viešieji darbai
Strateginio planavimo ir investiciju skyriaus vyr. specialiste Jovita Šumskiene komitetui pristate viešuju darbu programa. Pagal ja kitais metais žadama idarbinti 156 žmones, kurie dirbs miesto ir kaimu seniunijose, Žemaiciu dailes muziejuje, Plunges socialiniu paslaugu centre. Pernai Vyriausybe šiai programai vykdyti skyre 317 500 Lt, šiemet – 286 400 Lt, o kiek duos kitiems metais, kol kas neaišku. Bet programa bus vykdoma, juolab kad bedarbiu gretos vis gauseja.
Butai – i privacias rankas
Komitetas sprende, ka daryti su dviem valdiškais butais, kuriu remontas Savivaldybei ekonomiškai nebenaudingas. Kaip sake Turto valdymo skyriaus vedeja Lione Junduliene, vienas iš tu butu – Varkaliuose (Nausodžio sen.), triju butu murinio namo mansardoje. Bustui reikalingas kapitalinis remontas, kuris Savivaldybei pakankamai brangiai atsieitu. Kitas – penkiu butu mediniame name Prusaliuose (taip pat Nausodžio sen.). Pastarojo nusidevejimas – daugiau nei 70 proc. Remontuoti – taip pat labai brangu. Na, o nuomininkai pageidauja tuos butus isigyti už rinkos verte ir tvarkyti už savo lešas. Komiteto nariai neprieštaravo, kad butai butu parduoti.
Kitas L. Jundulienes pristatytas klausimas – del dvieju butu pripažinimo netinkamais naudoti ir leidimo juos nurašyti bei nugriauti. Tie butai – Šateikiu seniunijos Papieviu kaime, aštuoniu butu name. Visas tas namas, kaip sake Turto valdymo skyriaus vedeja, – seniai nebegyvenamas ir tinkamiausia išeitis – sulyginti ji su žeme.
Taciau kol kas pastatas nebus griaunamas. Mat tik du iš aštuoniu butu priklauso Savivaldybei, kiti, nors ir negyvenami, – privatus. Reikia raštiško savininku sutikimo, o jo kol kas nera.
Detalieji planai
Komitetas apsvarste dvylika prašymu leisti rengti detaliuosius planus. Du atideti. Vienas iš ju – UAB „Rivona“, kuri savo sklype Kalniškiu gatveje vietoj numatytos dengtos turgavietes nori statyti prekybos centra. Kitas – UAB „Baltisches Haus“, taip pat Kalniškiu gatveje turincios 14 aru sklypa, bet norincios statyti už turima žemes plota didesni pastata. Todel iš prašymo leisti rengti detaluji plana „išlenda“ dar vienas prašymelis – leisti prisijungti lopa valstybines žemes. Nutare, kad abu šie prašymai dar gerai neišnagrineti, o antrasis – dar ir „virš nachališkumo“, komiteto nariai juos atidejo velesniam laikui.
Ir vel atmete
UAB „Jaroda“ (baras „Bildukas“) jau ne pirma karta pateike prašyma leisti prie iejimo i bara, tiksliau – prie kulturos centro sienos, pastatyti stikline terasa, kuri sulaikytu iš vidaus i aplinka naktimis sklindanti triukšma. Prašymas ir vel netenkintas. Motyvu buta ivairiu: kad del terasos sumažes vietos cia statomiems automobiliams, kad privati bendrove, nors ir yra nuomininke, negali prie Savivaldybes žinioje esancio pastato nieko pristatineti, juolab kad ir ne tik statinys, bet ir žeme toje vietoje – valdiška.
