Kas kelerius metus Plungės rajono savivaldybės administracija grįžta prie diskusijos apie kolumbariumo įrengimą Plungėje. Pastarąjį kartą apie tai rajono politikai kalbėjo prieš pusantrų metų. Antradienį prie kolumbariumo temos vėl sugrįžta. Tiesa, šį kartą jau atlikus visus namų darbus – inventorizavus kapines, jose esančius statinius.
Apie tai, kur, kokį ir kaip projektuoti kolumbariumą, sausio 12 dieną diskutavo meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys ir Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė.
Skaitytojams priminsime, jog prieš pusantrų metų jau buvo nuspręsta, kad tinkamiausia vieta kolumbariumui – naujosios kapinės Babrungo seniūnijos Jovaišiškės kaime. Kaip sakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas T. Jocys, inventorizavus kapinių statinius nusimato ir vizija: galimam investuotojui išnuomoti mūro tvorą su galimybe ją rekonstruoti įrengiant kolumbariumą. Skyriaus vadovą tik domino, kiek jo vadovaujamas skyrius galėtų prikišti nagus prie konkurso sąlygų, t. y. kiek galėtų apibrėžti architektūrinę mintį: „Mano akimis žvelgiant, būtų galima daryti daugiausia keturiomis eilėmis į viršų. Nesinorėtų pastatyti bastėjos. Užpakalinė dalis turėtų būti apdirbta, gal akmeniu.“
Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas kalbėjo, jog reikėtų pagalvoti, kaip kolumbariumui išnaudoti ne tik mūrinę apie 20 metrų ilgio tvorą, bet ir likusius apie 40 metrų, kur tvoros kaip statinio nėra, ją žymi apšiurusios eglės ir segmentinė tvora. Tiesa, jei kolumbariumas būtų įrengiamas tik pagal mūrinės tvoros ribas, jame galėtų būti apie 160 vietų. „Vizualine prasme norisi, kad būtų ištisinis“, – M. Kauno mintį palaikė meras A. Klišonis.
O štai Turto skyriaus vedėjos Ž. Bieliauskienės mintis kolumbariumą daryti vietoje tvoros visai nežavėjo: „Kodėl „rišamės“ prie tvoros, kodėl negalvojame apie kilnojamo daikto įrengimą?“
Meras A. Klišonis tokia galimybe suabejojo. Pasak jo, vargu ar pavyks kilnojamą statinį įregistruoti. „O kaip bus, jei investuotojas sugalvos pasitraukti? Sakys, išsiimkite savo urnikes, „susipakuos“ kolumbariumą ir išvažiuos“, – bandė juokauti M. Kaunas. Beje, jis pastebėjo, kad bet kuriuo atveju kolumbariumo priežiūra anksčiau ar vėliau atiteks seniūnijai. „Priimsime privatų investuotoją, jis kažkiek metų ims pinigus, praeis tie metai, kolumbariumas apšiurs ir tokį atiduos seniūnijai. Tikėtina, kad ir užpildytas jis jau bus. Gal pati Savivaldybė galėtų statyti“, – svarstė administracijos direktorius.
T. Jocys priminė, kad kolumbariumo idėja gimė, kai buvo išreikštas pageidavimas žmonių, kurie norėtų į tai investuoti, ir kad tam nereikėtų Savivaldybės pinigų (pasak specialisto, statybos kaina būtų ne dešimtys, o šimtai tūkstančių – aut. past.). Gyventojams atsirastų galimybė laidoti artimuosius kitaip, taip pat būtų atitolinamos kapinėms reikalingų žemės plotų paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, nes, anot M. Kauno, Jovaišiškės kapinėse esančio laisvo ploto užteks gal dešimčiai metų.
Ž. Bieliauskienė siūlė pirkti paslaugą, apibrėžiant, kokioje teritorijoje turi būti pastatytas kolumbariumas, o paslaugos teikėjas jį pastatytų ir pastatęs įregistruotų.
Galiausiai apsispręsta likti ties dviem variantais: statome patys arba nuomojame tvorą, kurią nuomininkas rekonstruoja į kolumbariumą.
Tiesa, meras A. Klišonis pažymėjo, jog tokiu atveju konkurso sąlygose būtina numatyti, kad kolumbariumas gali būti pratęstas, taip pat reikia labai gerai apgalvoti, kokios medžiagos turės būti naudojamos. „Jei „apsirašysime“ tiksliau, žinoma, kaina bus didesnė, bet perduodamas seniūnijai jis bus geresnės kokybės. Šykštus moka du kartus. Jei norime, kad žmonės mumis pasitikėtų, turi būti padaryta estetiškai ir pakankamai gerai, nes tai keliems dešimtmečiams“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Kad būtina atkreipti dėmesį į medžiagas, pritarė miesto seniūnė D. Jurkuvienė. „Tai nuolatiniai namai, reikia padaryti gerai“, – juokavo ji. D. Jurkuvienės manymu, kolumbariumas vietoj tvoros – pats geriausias variantas: ir patogu, ir estetiška, ir iš dalies tvoros funkcija atliekama.
T. Jocys informaciją apie galimas kolumbariumo statymo alternatyvas politikams pateiks jau šį mėnesį vyksiančiame Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. O galutinis sprendimas, gal su politikų išsakytomis pastabomis, bus suformuotas vasarį.
Beje, įdomumo dėlei pasakysime, kad, kaip minėjo D. Jurkuvienė, per metus į esamas miesto kapavietes palaidojama 100 urnų.
