„Vilnius – puikus miestas darbui, tačiau Plungė man – nuostabiausia vieta ilsėtis ir išvalyti mintis“, – sako Evelina Beivydaitė. Ši mergina – atkaklumo pavyzdys, ryžto ir užsispyrimo eiti savo tikslo link – siekti sėkmės muzikos ir dainavimo srityse – jai tikrai netrūksta. Ir rezultatas yra – Evelinos dainos jau grojamos radijo stočių. Tik gal nedaugeliui žinoma, kad EveBei – tai ji, plungiškė Evelina Beivydaitė. Tai ta mergina, kurios muzikalumą ir balsą pastebėjo šviesaus atminimo mokytojas Juozas Milašius, kurios dainos iš pradžių skambėjo „Saulės“ gimnazijoje, vėliau – su Plungės simfoniniu orkestru, o dabar – kur kas plačiau. Koks buvo Evelinos kelias į muziką ir kūrybą? Apie tai – šis pokalbis.
– Evelina, kaip muzika atsirado Jūsų gyvenime?
– Dar būdama visiškai vaikas kūriau dainas „paukščių“ kalba. Jeigu žaidžiant per muzikos centrą neskambėdavo mano mėgstamiausia muzika, pati būtinai ką nors niūniuodavau. Tai turbūt ir buvo tas pirmasis ženklas, kad muzika man tikrai labai reikalinga. Paaugusi lankiau fortepijono klasę (tarp kitko, buvau tikrai labai nekokia pianistė), dainavau choruose, kol galiausiai mane atrado „Saulės“ gimnazijos mokytojas J. Milašius. Turbūt jam ir reikėtų padėkoti už tai, ką dabar darau ir kuo esu.
Juozas rinkdavo muzikos grupes, kurias dažniausiai sudarydavo ritminė, solinė ir bosinė gitaros, būgnai, elektrinis pianinas ir solistas. Devintoje klasėje ir aš nusprendžiau pamėginti „įsipaišyti“ į vieną iš jo grupių pavadinimu „Savi“. Po kelių repeticijų grojant pianinu Juozas pareiškė: „Žinai ką, tu dainuoji geriau, negu groji, eik dainuoti.“ Taip aš tapau šios grupės vokaliste ir nuo to prasidėjo mano kaip dainininkės karjera. Po metų tapau ir grupės „Ironija“ vokaliste. Abiem grupėms reikėjo dainų: mes ne tik atlikdavome kitų atlikėjų kūrinius, bet ir stengdavomės sukurti savo unikalią programą, kuria galėtume nustebinti klausytojus. Taip mokiausi rašyti dainų tekstus, kurti joms melodijas.
– Dainavimo, muzikos nepamiršote ir išvykusi studijuoti?
– Baigusi mokyklą išvažiavau į Vilnių studijuoti programavimo. Čia dar trims grupėms kūriau muziką. Programavimas atrodo labai toli nuo muzikos, tačiau studijuodama pradėjau programuoti ir muziką, ką darau iki šiol. Pagrindinė mano veikla dabar yra dainų kūrimas, muzikos prodiusavimas ir, žinoma, dainavimas šventėse bei jų organizavimas.
– Švenčių organizavimas? Papasakokite plačiau.
– Tai dar vienas mano projektas, kuriuo labai didžiuojuosi. Surinkau išskirtinę komandą, kuri įgyvendintų mano švenčių viziją, ir tai tikrai pasiteisino. „Šventiniame Drakone“ aš dainuoju ir padedu pagrindiniam vedėjui vesti šventę, džiaugiuosi, kad žmonėms galime parodyti, kaip iš tiesų reikia švęsti.
– Esate pavyzdys to, kaip reikia siekti savo svajonės. Daugelis yra girdėję Jus dainuojant įvairiuose renginiuose Plungėje, pamena dalyvavus ir muzikiniuose televizijos projektuose, o štai šiandien Jūs – žinoma atlikėja. Kas veda į priekį?
– Meilė tam, ką darau. Kaip būdama trejų metų galėjau savo mėgstamos dainos klausytis, nemeluosiu, tūkstančius kartų, taip pat galiu ir dabar. Kiekvieną kartą parašius gerą dainą endorfinų kiekis kraujyje pasiekia aukštumas. Aš tikrai „kaifuoju“, kai galiausiai atrandu tobulą žodžių, melodijos ir muzikos skambesio derinį, kuris užsikerta mintyse visų pirma man pačiai, o tada jau dainas testuoju ir ant kitų (juokauju, bet tai tiesa 🙂 ). Mano didžiausi patarėjai, palaikytojai ir kritikai yra mano šeima. Pirmiausia dainos turi patikti jiems, tada žinau, jog gali patikti ir kitiems. Negalvokite, kad mamai visos vaiko dainos gražios. Dažnai parodžius pirmuosius kūrinio „griaučius“ tenka išgirsti: „Na, šitas nelabai.“ O kai šeima kurią nors muzikinę idėją patvirtina, ji atkeliauja pas mano talentingąjį muzikos partnerį, prodiuserį Faustą Venckų. Jis mano muzikinėms idėjoms padeda virsti dainomis, kurias ir girdite per radiją.
– EveBei – sceninis vardas, po kuriuo slepiasi plungiškė Evelina. Kaip apibūdintumėte savo kūrybą?
– Aš į muziką žiūriu labai savotiškai. Kai buvau dar maža, tėtis man duodavo klausyti daug angliškos ir prancūziškos muzikos, kuri mane tiesiog pakerėjo. Nesupratau nė vieno žodžio, bet klausiausi taip ilgai, kad tai tiesiog įsirašė į pasąmonę. Kurdama dabar vadovaujuosi viena taisykle: nesvarbu, apie ką bus daina, svarbu jos išskirtinis ir verbuojantis skambesys, kurio norėtųsi klausytis vėl ir vėl. Mano kūryba visų pirma yra apie skambesį, o tada ieškau temos ar istorijos, kuri tiktų tam skambesiui ir būtų aktuali klausytojams. Stengiuosi savo klausytojus kuo nors nustebinti, ar tai būtų garsai, ar žodžiai, ar vaizdo klipas – svarbu, kad būtų originalu.
EveBei – naujausias mano solinis projektas. Jį pristačiau prieš gerus du mėnesius, tačiau labai džiaugiuosi, kad jis jau spėjo pasiekti ir radijų topus. Tai yra projektas, į kurį investuoju daugiausia laiko, žinių, kantrybės ir finansų. Čia reikia visos mano turimos patirties, ir kaskart suprantu, kiek dar daug aš jos neturiu. Šis projektas yra mano seniausia ir pati didžiausia svajonė, ties kuria dirbu. EveBei vardu jau esu išleidusi du singlus – „Tyli mergaitė“ ir „Etapas praeitas“. Tai labai skirtingi kūriniai, kurie buvo sukurti skirtingu metu, tačiau abu yra mano atspindys.
– Populiarumu tikrai skųstis negalite: klipų peržiūrų netrūksta, kaip ir teigiamų įvertinimų. O kaip pačiai, ar rezultatas džiugina?
– Žinoma! Mano kūriniai man yra kaip vaikai, dėl kiekvieno išgyvenu ir noriu, kad jiems sektųsi. Dabar jau išgyvenu ir dėl tų, kurie dar nėra išleisti. Karantinas ir čia kiša koją – neleidžia mums dirbti be nesklandumų. Turiu daug dainų, kurios anksčiau ar vėliau pasieks publiką. O man pačiai didžiausias apdovanojimas yra tada, kai klausytojas, išgirdęs mano dainą, nori išgirsti ją dar kartą. Čia yra tai, ko aš labiausiai siekiu, to jausmo, kuris ištinka mane išgirdus kokią nors naują „užkabinančią“ dainą ir sukelia man geras emocijas.
– Kokią žinutę skleidžia Jūsų dainos?
– Kūrinio „Tyli mergaitė“ idėja kilo nuolat matant mergaites, kurios niekada nepaleidžia iš rankų telefono. Būtent tai ir įkvėpė parašyti dainos žodžius. Rašant galvoje sukosi mintys: „Mergaitės, ar jūs ne tik socialinėse paskyrose, bet ir realiame pasaulyje tokios pat drąsios, gražios ir turinčios ką pasakyti?“ Dainos ir vaizdo klipo „Tyli mergaitė“ veikėja – mergaitė, kuri tikrame gyvenime yra tyli, paprasta, niekuo neišsiskirianti pilka pelytė. Tačiau socialiniuose tinkluose ji tampa grožio karaliene, ryškia, išsiskiriančia asmenybe, kuri savo grožiu ir tobulumu stengiasi sudaryti kuo didesnį įspūdį. Ir viskas dėl taip laukiamo „patinka“ paspaudimo.
Daina „Etapas praeitas“ – tai energija pulsuojantis kūrinys, turintis intriguojančią istoriją apie nutrūkusius santykius, kuriems be jokios priežasties nebuvo lemta virsti kažkuo daugiau nei tik pažintimi. Likęs smalsumas neduoda ramybės, o noras išsiaiškinti, kodėl viskas nutrūko, jausmus tik paaštrina.
Tikiu, jog daugelis savo gyvenime turėjo įdomių, tik prasidedančių santykių, kurie nutrūko be konkrečių priežasčių, nors galbūt tą žmogų ir būtume norėję pažinti geriau. Ši daina ir įkūnija mano prisiminimą, o jame gyvenantis žmogus, ko gero, net nenutuokia, jog daina parašyta būtent apie jį.
Šiuos mano kūrinius galima rasti „Youtube“, „Spotify“ ir visose kitose platformose. Prie šių kūrinių klipų dirbo didelės profesionalų komandos, o EveBei projekto vadyba, kryptimi ir idėjomis rūpinamės dviese – aš ir mano sužadėtinis Julius Kšivickis.
– Kokie EveBei muzikiniai ateities planai?
– EveBei turi visą albumą, kuris laukia, kada galės būti išleistas. Svajoju kiekvieną dainą pristatyti individualiai, kartu su klipais. Tai nėra labai paprasta padaryti, todėl šiek tiek užtrunka, bet turbūt kažko tikrai gero verta palaukti? Jau mintyse niūniuoju ir antrojo albumo melodijas, turiu daug kuo jus nustebinti ir tai tikrai padarysiu.
– Pažįstantys ankstesniąją Eveliną turbūt šiandien daugelis nustebtų sužinoję, jog Jūs užsiimate lengvuoju kultūrizmu! Kaip nutiko, kad susidomėjote šiuo sportu?
– Mano gyvenime viskas visada sukosi aplink muziką. Sportas – ne išimtis. Niekada neturėjau tobulų kūno linijų, o močiutė man visuomet būdavo paruošusi šokoladuką. Visada norėjau būti ne tik dainininkė, norėjau būti renginių organizatore, rengti pasirodymus, filmuoti klipus, o tam reikalinga gera fizinė forma. Dainos „Etapas praeitas“ klipo fizinis pasirengimas yra būtent lengvojo kultūrizmo rezultatas. Klipas filmuotas likus mėnesiui iki varžybų, o užfiksuotą formą ruošiau ne vienerius metus. Sportas man tapo dar viena aistra ir gyvenimo būdu. Manau, kad be sporto būtų neįmanoma įgyvendinti mano muzikinių idėjų.
– Kokie pasiekimai šioje srityje?
– Lengvojo kultūrizmo varžybose du kartus esu iškovojusi bronzos medalį. Tai ir yra aukščiausias laimėjimas, kurį pavyko pasiekti per du varžybų sezonus.
– Kokie šiandien ryšiai su gimtu miestu Plunge?
– Į Plungę grįžtu gana dažnai. Tai yra vieta, kur jaučiuosi gerokai laisviau ir lengviau nei sostinėje. Vilnius – puikus miestas darbui, tačiau Plungė man – nuostabiausia vieta ilsėtis ir išvalyti mintis.
– Gal plungiškiai gali tikėtis Jus išgirsti ir pamatyti gimto miesto scenoje? Gal turite planų, projektų, kuriuos norėtumėte čia įgyvendinti?
– Tikiu, kad ateityje teks ne vieną kartą pasirodyti Plungėje. Šiuo metu konkrečių planų tam neturiu, bet kai tik pristatysiu programą, kurią bus verta išgirsti ir pamatyti, būtinai neaplenksiu ir Plungės.
– Lauksime. Ačiū už pokalbį.
