Gausiai iškritęs sniegas ir pagaliau spūstelėjęs šaltis atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių. Kol vieni mėgaujasi žiemos pramogomis, fotografuoja gražiausius gamtos vaizdus, kiti skundžiasi dėl nevalomų ar nebarstomų kelių, keiksnoja komunalininkus už vandens kokybę – tai jis per šaltas, tai per spalvotas. Vienu žodžiu, kliuvo ne tik kelininkams, bet ir komunalininkams, o galiausiai – net ūkininkams…
Keliai valomi pagal lygius
„Kelininkus žiema ir vėl užklupo netikėtai“, – ši frazė prisimenama kiekvieną žiemą, kai tik iškrinta sniegas. Nors žmonės jau buvo pasiilgę tikrojo šaltuko, pirmos atšalimo dienos sukėlė daugybę rūpesčių. Viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimo banga dėl prastai valomų ar iš viso nevalomų kelių ir keliukų. Į feisbuką Rietavo savivaldybės gyventojai kėlė nuotraukas, kuriose užfiksuoti čiuožyklomis virtę plentai, neišvažiuojami kaimų keliukai. Skųstasi ne tik dėl regioninių, bet ir seniūnijoms priklausančių kelių, miesto gatvių. Seniūnai taip pat sulaukė gyventojų skambučių, tačiau, kaip sakė Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis, tai nebuvo skundai, daugiau prašymai dėl eiliškumo.
Visų gatvių ir pėsčiųjų takų vienu ypu nenuvalysi, todėl atokiau gyvenantiems žmonėms teko patirti laikinų nepatogumų. Pasak P. Lengvenio, pirmiausia skubėta nustumdyti sniegą, kad mašinos galėtų pravažiuoti, o vėliau sugrįžta ir nuvalyta plačiau. „Buvo skundų dėl Pievų gatvės, kad per siaurai nuvalėme, kad mašinos neprasilenkia, bet vėliau išsprendėme ir šią problemą. Patys matote – miestas gerai sutvarkytas“, – džiaugėsi seniūnas. Tačiau žiema – toks sezonas, kad ilgai nuvalytu sniegu nesidžiaugsi – trečiadienio popietę, važiuojant Laukuvos gatve, ypač kylant į kalną, gatvė vairuotojams tikrai nebeatrodė gerai nuvalyta.
Daugėdų seniūnė Asta Globienė nepagailėjo gerų žodžių ir tarnybai, prižiūrinčiai regioninius kelius. Jos teigimu, ruožą nuo pagrindinio kelio Rietavas–Plungė link Medingėnų kelininkai jau net kelis kartus nuvalė. Seniūnė – valdžios žmogus, tad ir vertina iš valdininko pozicijos: kelias priklauso IV lygiui, tad tikėtis, kad jis būtų dar ir pabarstytas druskos ir smėlio mišiniu, – neverta.
Paprasti žmonės, kurie kasdien tuo keliu į darbą važiuoja, turi visai kitokią nuomonę. „Valyti kelių kelininkai atvažiavo, kai sniegas važiuojančių automobilių buvo priplaktas prie plento. Jokio mišinio nebarstė, tad dabar ir riedame lyg geležinkelio bėgiais“, – kalbėjo viena daugėdiškė.
Ir iš tiesų, važiuojant link Daugėdų, vietomis mašina ima taip dardėti, tarsi būtume patekę ant duobėmis išdaužyto žvyrkelio. Bet kitaip, matyt, ir nebus, nes, kaip minėjome, šis kelias priskirtas tik IV lygiui.
Rietavo savivaldybės teritorijoje nėra nė vieno kelio, išskyrus tuos keliolika automagistralės kilometrų, kurie būtų priskirti I ar net II lygiui. Vos du – Žemaičių plentas ir kelias Tauragė–Plungė–Mažeikiai – priskirti III lygiui, kai nuvalyti ir pabarstyti turi būti iki 8 valandos ryto.
Tveriškiai, lioliškiai, medingėniškiai ir daugėdiškiai gyvena prie IV lygiui priskirtų kelių, tad skųstis dėl nenuvalyto sniego gali tik po pietų.
Labiausiai nepasisekė žadvainiškiams: kelias Rietavas–Judrėnai priskirtas V lygiui, o tokiuose keliuose privaloma užtikrinti tik minimalios eismo kokybės lygį. Štai todėl žadvainiškių atsiųstose nuotraukose plentas link jų kaimo ir atrodo tarsi čiuožykla.
Komunalininkai
Kaip jau minėjome, šalčiausiomis dienomis kritikos strėlės skrido ir į komunalininkų daržą. Vieni skundėsi, kad iš čiaupų bėga rudas vanduo, kiti – dėl to, kad karštas vanduo yra visai nekarštas, o tik drungnas.
„Visa bėda, kad žmonės skundžiasi tik viešojoje erdvėje, bet neskambina nurodytais kontaktais. Savo interneto svetainėje tam skelbiame katilinės darbuotojų ir budinčių operatorių telefonų numerius.
Dėl rudo vandens – praplovėme vamzdynus. Būna, kaimynai, darydami remontą, užsuka vandenį, o jį atsukus sukyla vamzdžiuose esančios rūdys ir visiems daugiabučio gyventojams iš čiaupų jau bėga rudas vanduo. Praplauname sistemą, ir tiek. Tokių mažų avarijų tikrai pasitaiko“, – kalbėjo Rietavo komunalinio ūkio vadovas Alvydas Rojus.
Per speigą – lauke
Sulaukėme skambučio ir dėl to, kad vienas savivaldybės ūkininkas net per didžiausius šalčius savo raguočius laiko lauke. „Negaliu žiūrėti. Rūpinamės kiekvienu bešeimininkiu šunimi ar katinu, o kas turėtų pasirūpinti gyvuliais, kurie turi beširdžius šeimininkus? Pjaulių kaime jau kelinta žiema vienam ūkininkui priklausančios karvės ir prieauglis laikomi lauke. Prie karvių yra pastoginė, bet tokia palaikė, aplūžusi, kad tik stogas likęs. Vėjas pučia kiaurai, nėra joms vargšėms kur nuo vėjo pasislėpti. Ta banda nuo Žemaičių plento matyti, keista, kad niekam neužkliūva. Kur gyvūnų gerovės sergėtojai?“ – stebėjosi vyriškis.
Paskambinome Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento nutolusios darbo vietos Rietave vyriausiajam veterinarijos gydytojui-inspektoriui Vytautui Blažaičiui ir paprašėme pakomentuoti situaciją.
„Dabar daug ūkininkų savo bandas žiemą laiko lauke. Svarbiausia, kad gyvuliai turėtų stogą virš galvos, kraiko atsigulti, pašaro, gerti, kad nebūtų jiems skersvėjo. Žinoma, per speigą šeimininkas turėtų pasirūpinti savo galvijais – suvaryti juos į tvartus.
Mūsų tarnyba po ūkius nevažinėja ir netikrina, kaip laikomos bandos, išskyrus tuos atvejus, kai gaunami konkretūs skundai. Jeigu gausime nurodymą iš departamento, nuvažiuosime ir į jūsų minimą ūkį. O šiaip ūkininkas pats sprendžia, kur geriau jo gyvuliams – tvarte ar lauke. Važiuojant per Lietuvą tokių vaizdelių, kai raguočiai stovi ant sniego, tikrai ne vieną galima pamatyti“, – paaiškino tarnybos specialistas.
