Savaitės pradžioje Plungės kultūros centras priėmė dvi garbingas viešnias iš Švedijos – Boksholmo komunos organizacijos „Draugas draugui“ atstoves Birgittą Karlson ir Ing-Marrie Egerstrom. Moterys atvyko su kilnia misija – toliau mokyti plungiškes audimo meno paslapčių.
Audimas – vienas iš seniausių tradicinių lietuviškų amatų, tačiau turime pripažinti, jog lietuvės jį gerokai primiršusios, staklių nelikę, audėjų nebėra.
Kaip pasakojo Plungės kultūros centro vyr. specialistė tautodailei Zafira Leilionienė, idėja mokyti plungiškes austi kilo prieš kelerius metus. Mat švedų organizacija „Draugas draugui“ kaip labdarą į Plungę vis atveždavo staklių. Jų atsirado ne vienoje įstaigoje. Deja, stovėjo nenaudojamos, nes… nebuvo mokančiųjų jomis austi. Draugai iš Švedijos pasisiūlė galintys pamokyti.
Mokymai pradėti dar 2008-aisiais, teorinis-praktinis seminaras „Tradicijų dirbtuvė“ tuomet surengtas Plateliuose, bendradarbiaujant Plungės kultūros centrui, Žemaitijos nacionaliniam parkui ir organizacijai „Draugas draugui“. Į stakles tuomet sėdo 12 pradžiamokslių audėjų, greitai sužinojusių, kas yra metmenys, nytės, skietas, išmokusių austi.
Graži audimo amato atgaivinimo tradicija tęsta ir 2009-aisiais. Tuomet audėjų dirbtuvės atidarytos Plungės kultūros centre. Kartu ir audėjų klubas suburtas. Pernai iš skudurų austi kiliminiai takai, staltiesės, servetėlės, kai kurios audėjos ir tautinius rūbus nusiaudė. Beje, klubo veikloje aktyviai dalyvauja ir vienas vyras – Rimantas Baginskis.
Šiemet mokymai tęsiami. Kaip jau minėjome, pas plungiškius vėl atvyko mokytojos iš Švedijos. Pirmadienį, priimdamas viešnias, Plungės kultūros centro direktorius pasidžiaugė, kad jų dėka senas lietuviškas amatas ne tik atgaivinamas, bet ir platinamas kaip virusas. Mat, patys išmokę austi, audėjų klubo nariai ėmėsi mokyti ir kitus – į audimo stakles sėda nakvynės namų gyventojai, Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokiniai, vaikų globos agentūros „Cyrulis“ globotiniai ir kiti. Taigi audžiančiųjų daugėja!
Dar prieš porą metų, pamačiusios senuosius lietuviškus audeklų raštus, švedės mokytojos gerokai nustebo – jie labai panašūs į švediškus. Tada viešnios ir pažadėjo pasirūpinti, kad plungiškiai audėjai išmoktų ir autentiškų lietuviškų raštų. Šiemet pažadas ištesėtas – ponia Birgitta ir jos kolegė Ing-Marie atsivežė brėžinius, kuriuose švediški raštai virtę į lietuviškus.
Šįkart savaitę – nuo pirmadienio iki penktadienio – trukusio seminaro metu švedės mokytojos plungiškius jau mokė kur kas sudėtingesnių audimo technologijų, sunkesnių raštų. Plungiškiai audėjai, žinoma, džiaugėsi galimybe tobulėti.
Pasak Z. Leilionienės, Plungėje atgaivinto audimo svarba didžiulė – austi ėmėsi mokytis ir pensinio, ir jaunesnio amžiaus žmonės, ir netgi mokiniai. Jau esama tokių, kurie audimą įvardytų pagrindiniu savo pomėgiu, nuo kurio nesinori trauktis. Tradicinis amatas atgyja! O plungiškiai jau ne sykį turėjo progą su juo susipažinti. Pavyzdžiui, miesto šventės metu staklės buvo išneštos į gatvę – visuomenei suteikta galimybė pamatyti… audeklo gimimo stebuklą.
