Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, pagal kurį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto šešioms šalies kolegijoms skirtas 21 mln. litų finansavimas. Tarp tokių laimingųjų pateko ir Žemaitijos kolegija Rietave.
Vienas iš finansavimo atrankos prioritetų buvo praktinio mokymo centro įkūrimas. Vertinant projektus, taip pat atsižvelgta, ar atnaujinta studijų infrastruktūra galės naudotis daugiau nei vienos studijų krypties studentai, taip pat besimokantys kitose regiono kolegijose ar profesinėse mokyklose.
Kolegijų projektams finansavimas iš Lietuvos biudžeto ir ES struktūrinių fondų skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms“.
Pasak Žemaitijos kolegijos direktoriaus Jono Eugenijaus Bačinsko, kolegijai iš 21 mln. Lt sumos skirta 3 mln. 705 tūkst. 803 Lt. Pinigai bus panaudojami laboratorinei įrangai atnaujinti, praktinio mokymo centrui įrengti.
Kiek išsamesnės informacijos apie projektą, pagal kurį minėtos lėšos gautos, mums suteikė kolegijos direktoriaus pavaduotoja Alma Lengvenienė. Anot jos, kolegija vykdo penkias technologijų srities studijų programas, tačiau šių studijų praktinio mokymo bazė išplėtota nepakankamai. Esą dalis studijoms skirtos įrangos – tiek fiziškai, tiek morališkai pasenusi, neatitinka šiuolaikinių mokslo ir technikos pasiekimų, o tai neigiamai veikia specialistų rengimo kokybę.
Tad parengtas projektas „Žemaitijos kolegijos technologijos mokslų srities studijų infrastruktūros plėtotė”. Jo tikslas – gerinti Žemaitijos kolegijos technologijos mokslų studijų srities infrastruktūrą, siekiant užtikrinti praktinio rengimo kokybę.
Pagal A. Lengvenienės pateiktus duomenis, projekto metu modernizuojamas praktinio mokymo centras bus aprūpintas laboratorijų ir kompiuterine įranga, taip pat bus atliktas patalpų remontas. Praktinio mokymo centre bus įrengtos automobilių techninės priežiūros, automobilių remonto, agrotechnikos, elektrotechnikos ir elektronikos, geodezijos, informacinių sistemų inžinerijos, inžinerinės grafikos laboratorijos.
Anot A. Lengvenienės, pagerinta studijų infrastruktūra turės teigiamos įtakos specialistų, atitinkančių regiono, šalies ir tarptautinės darbo rinkos poreikius, rengimui. Taip pat įgalins dėstytojus ir studentus atlikti kokybiškus taikomuosius tyrimus, plėtoti abipusiai naudingas konsultacijas ir ryšius su darbdaviais, veiklos partneriais.