Kasmet formuojant Plungės rajono savivaldybės biudžetą didesnė ar mažesnė pinigų suma numatoma sniegui valyti. Kiekvienas pamena, kad pernykštė žiema sniego pašykštėjo, o štai šis sezonas ir sniegingas, ir su speigu. Nieko keisto, kad pinigai, numatyti sniego valymo darbams, pradėjo sparčiai nykti. Vieno mėnesio kaštai beveik pasiekė ankstesnių metų sezono išlaidas. Apie tai ir kitas seniūnijose kylančias problemas ir kalbėta praėjusį antradienį surengtoje nuotolinėje seniūnų sueigoje.
Didesni kaštai – ant seniūnų pečių
Visų pirma į seniūnus kreipėsi Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė (ekologė) Roberta Jakumienė ir uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Vidimantas Domarkas. Jiems susirūpinimą kelia šiukšlių konteineriai prie kapinių.
„Konteinerių turinys rodo, kad žmonėms jokio skirtumo, ar tai plastmasė, popierius, ar komunalinės atliekos. Viskas metama kartu. Todėl ir siūlome atsisakyti rūšiavimo ir pakuotėms skirtus konteinerius naudoti ir ištuštinti kaip bendrų komunalinių atliekų konteinerius. Su žalienomis situacija kiek kitokia“, – kalbėjo TRATC-o direktorius. Beje, jis minėjo, jog vienas pusiau požeminio buitinių atliekų konteinerio pakėlimas seniūnijai kainuoja apie 60 eurų, pakuotės išvežamos nemokamai.
Šateikių seniūnijos vadovas Zigmantas Strumyla domėjosi, kaip bus su tomis seniūnijomis, kurios gali užtikrinti rūšiavimą. „Turime aikštelę ir atliekas išrūšiuojame. Kapų prižiūrėtoja tą padaro“, – sakė jis.
Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė svarstė, jog konteinerius reikėtų užrakinti, kad dėtų šiukšles šalia, ir tada rūšiuoti. Tačiau tokiu atveju kiltų kita bėda – žmogiškieji ištekliai.
„Nereikia apie tai net galvoti. Juk yra higienos reikalavimai“, – teigė Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė.
Galiausiai TRATC-o pasiūlymui pritarta. Prie kapinių esantys konteineriai virs bendrų komunalinių atliekų konteineriais.
Gal ir patogiau, bet, kaip sakė Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika, svarbu numatyti pakankamai pinigų seniūnijoms. O Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas konstatavo, jog jei seniūnija mokės daugiau už atliekų sutvarkymą, vadinasi, kažko įrengti nepavyks: gal apšvietimo, gal gatvės.
Pamažu kalba pasisuko apie tai, kad į rinkliavą turėtų būti įtrauktas ir mokestis už šiukšlių sutvarkymą iš viešųjų erdvių. Pasak V. Domarko, jei politikai palaimintų tokį sprendimą, rinkliava vartotojams padidėtų gal 1 ar 2 procentais. Jo idėją palaikė ir Nausodžio seniūnijos vadovas Gintaras Domarkas: „Visada sakiau, kad šiukšlintojas yra ne koks nors objektas, o žmogus.“
Sniego valymas „suvalgė“ metų limitą
Kaip ir minėta, kalbėta ne tik apie šiukšles, bet ir šiuo metu aktualia – sniego valymo – tema. „Įdomu, kiek per pastaruosius penkerius metus išleisdavote sniegui valyti ir kaip tai buvo finansuojama? – domėjosi M. Kaunas. – Klausiu dėl to, kad man nesueina skaičiai. Dvi seniūnijos su panašiais kilometrais. Viena sniegui valyti išleidžia dvigubai daugiau, bet ir skundų iš ten sulaukiu daugiausia.“ Pasak administracijos vadovo, per vieną mėnesį seniūnijos išnaudojo praktiškai visus pinigus, kurie buvo numatyti šiam reikalui.
Seniūnai priminė, kad anksčiau sniegui valyti buvo naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, vėliau atsirado ir Savivaldybės biudžeto pinigų (seniūnai galėjo sudaryti sutartis su ūkininkais, kad jie valytų gatves – aut. past.). A. Liutika priminė ir tai, kad ta biudžeto eilutė po truputį nyko ir dėl sniego nebuvimo, ir dėl to, kad atsirasdavo nedaug norinčiųjų užsidirbti. „Gal grįžkime prie ūkininkų. Bandykime atnaujinti „įžadus“, – siūlė A. Liutika.
„Esu tas lyderis. Bet valome vietinės reikšmės kelius, kai jie tampa neišvažiuojami. Turime gal 1,5 km, kur savanoriškai nuvalo ūkininkas. Nereikia galvoti, kad taškome pinigus. Nuo 2015 m. sniegą valėme iš biudžeto lėšų, iki tol gyvenom iš KPPP. Tada reikėjo rinktis, taisyti duobes vasarą arba valyti sniegą. Sutinku, kilometražai – įspūdingi, kai kur gyventojų mažai, bet negalime vienam nuvalyti, kitam – ne. Nevalau laukų. Ko gero, sniegas džiaugsmo atneša tik vaikams“, – teisinosi Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas.
Galiausiai sutarta, kad seniūnijos, neturinčios stambiųjų ūkininkų, kooperuotųsi su gretimomis jų turinčiomis. Tiesa, suabejota, ar sniego valymo konkursą laimėjęs rangovas neužprotestuos, jei seniūnai į pagalbą pradės telktis ūkininkus. Bet, kaip sakė M. Kaunas, tada reikia žiūrėti, ar jie vykdo savo įsipareigojimus: laiku atvažiuoja ir nuvalo gatves.
Seniūnijų problemos
Kalbėdami apie kiekvienoje seniūnijoje kylančias problemas seniūnai nebekėlė sniego valymo temos, bet apžvelgė kitus neaiškumus.
Babrungo seniūnijos vadovę Rūtą Jonušienę domino, kas laukia pastato, kuriame buvo įsikūrusi Glaudžių biblioteka. Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė siūlė palaukti, kol baigsis karantinas, kai jau bus galima bendrauti gyvai, pasitarti su bendruomene, išsiaiškinti žmonių poreikius, ir neskubėti parduoti. Kaip pastebėjo seniūnė, su pardavimu gali būti problemų, nes dalis pastato priklauso TEO. O bendruomenė vargu ar sugebės jį savarankiškai išlaikyti.
Nausodžio seniūnas G. Domarkas skundėsi, kad buvusioje mokykloje vykstantys darbai stringa dėl ESO užsispyrimo. Rangovai nori pereiti prie elektros darbų, tačiau ESO nesutinka iškelti skaitiklių, kol nėra pasirašytos sutartys su konkrečiais vartotojais. Kad tais vartotojais taptų seniūnija ar kažkas kitas, ESO esą nesutinka ir siūlo jiems priimtiniausią variantą: iškelti bendrą skaitiklį. „Bet tokiu atveju, jei ten susijungsime visi, viskas perdegs“, – paaiškino seniūnas.
Paukštakių seniūnas A. Vasiliauskas prašė Savivaldybės administracijos neskubėti priimti sprendimo dėl buvusios Stanelių mokyklos pastato. „Norėtųsi pasitarti su bendruomene, išsiaiškinti gyventojų vizijas ir pageidavimus“, – kalbėjo jis.
Administracija sutiko, jog vienas ar kitas mėnuo pastato būklės ženkliai nepablogins.
uz toki „valyma” nemokeciau net… kai kuriose gatvese iki siol saligatviai nenukasti…