Ne per seniausiai rašėme apie šalia Jėrubaičių sąvartyno gyvenančiuosius kankinančią problemą – nepakenčiamą smarvę. „Kibinome“ valdžios atstovus, bandydami iškvosti, kodėl, kęsdami artimą sąvartyno kaimynystę, žmonės vis tiek turi mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų sutvarkymą Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC’ui), taip pat dalyvavome, kuomet buvo matuota oro tarša. Kokie jų rezultatai?
Skaitytojams priminsime, kad apie Jėrubaičių sąvartyno kaimynystėje gyvenančiųjų problemą papasakojo į redakciją užsukusi jėrubaitiškė Ona Staponavičienė. Ji tuomet neatsistebėjo: negana to, kad kenčia smarvę, už ją dar ir susimoka – kaip ir kvėpuojantieji gaiviu oru, privalo mokėti vietinę rinkliavą TRATC’ui. Pasidomėję sužinojome, kad štai, pavyzdžiui, aplink Vilniaus rajono Kazokiškių sąvartyną gyvenantieji nuo tokios rinkliavos atleisti.
Apie kryžiaus kelius, nueitus kovojant su kasdien kankinančiu dvoku, mums tuomet pasakojo Glaudžių seniūnaitijos seniūnaitė Janutė Stancelienė, jėrubaitiškiai Daiva ir Kęstutis Mosčiai (kurių sodyboje – sąvartyno sanitarinė zona), Užlieknio kaimo gyventoja Zigutė Užkuraitienė, Babrungo seniūnijos seniūnė Rūta Jonušienė… Kur tik nesikreipta, su kuo nekalbėta, viskas pasibaigdavo pažadais ir kalbomis.
Galiausiai pasiekta tiek, kad vieną spalio dieną į Jėrubaičius atvyko atstovės iš Telšių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus. Dviejose sodybose ir prie sąvartyno tirta oro tarša. Po kelių savaičių galiausiai sulaukta rezultatų. Apie juos mums papasakojo Telšių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Norvaišienė, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas.
Pasak D. Norvaišienės, rezultatai – dviprasmiški. Esą sodybų gyvenamuosiuose namuose kenksmingų medžiagų nerasta, o štai lauke – per daug sieros vandenilio. Šalia sąvartyno teritorijos jo rasta 0,15 mg/kub. m ir 0,13 mg/kub. m (didžiausia leidžiama vienkartinė koncentracija 0,008 mg/kub. m); V. Drakšienės gyvenamojoje aplinkoje (sodyboje) – 0,03 mg/kub. m; D. Mostienės sodyboje – 0,05 ir 0,02 mg/kub. m!
Amoniako ir anglies monoksido koncentracijos niekur neviršijo didžiausių leidžiamų vienkartinės koncentracijos verčių.
Sieros vandenilis – bespalvės dujos, turinčios supuvusio kiaušinio kvapą. Ypač pavojingas uždarose patalpose. Kokia jo žala sveikatai? D. Norvaišienės duomenimis, pakenkimas įvyksta inhaliaciniu keliu ir nežymia dalimi per odą. Esant didelėms sieros vandenilio koncentracijoms ir ilgalaikiam poveikiui, gali atsirasti sloga, kosulys, bronchitas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas.
D. Norvaišienė sakė, kad oro taršos matavimai atlikti, gavus Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštą. Būtent ši tarnyba, anot D. Norvaišienės, ir priims galutinį sprendimą.
Vyr. specialistė nurodė, kad apie patikrinimo metu gautus rezultatus raštiškai informuotas LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Plungės rajono savivaldybė.
Tad belieka atitinkamoms instancijoms priimti atitinkamus sprendimus… O daugiau kažko galbūt bus pasiekta po Naujųjų metų, kuomet pasirodys potvarkis dėl higienos normos „Kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei sklypuose“. Pagal ją jau gerokai griežčiau bus vertinami žmones erzinantys kvapai.
