Antradienį posėdžiavęs Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas vėl svarstė klausimą – leisti ar ne Jėrubaičių sąvartyne statyti bioskaidžių atliekų perdirbimo fabriką. Beje, šis UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) sumanymas aptarinėjamas jau ne pirmąjį kartą. Šia tema diskutuota ir spalio mėnesio posėdžiuose. Tąkart sprendimas nepriimtas, todėl klausimas grįžo pakartotiniam svarstymui.
Priminsime, jog projekto, kurį ruošiasi įgyvendinti TRATC, vertė – 33 mln. Lt. Už šiuos pinigus, kuriuos didžiąja dalimi skiria ES, Jėrubaičių sąvartyne būtų pastatytas fabrikas, kuris dujas, išsiskiriančias iš biologiškai skaidžių (pūvančių) atliekų, perdirbtų į elektros ir šilumos energiją. Taip esą ir atliekų kalnai sumažėtų, ir nuo sąvartyno tokia smarvė nebesklistų.
Jau rašėme, jog šis klausimas buvo aptarinėjamas ir spalio mėnesį. Jį svarstė ir Vietos ūkio bei ekologijos komitetas, ir Savivaldybės taryba. Projektas nepalaimintas, nutarta, jog skubėti nėra kur, reikia išsamiau viską išsiaiškinti. Taigi po mėnesio klausimas grįžo į tą patį Vietos ūkio ir ekologijos komitetą.
Beje, anąkart sakyta, kad projekto vertė – beveik 32 mln. Lt, šįkart suma išaugo – jau per 33 mln. Lt. TRATC direktorius Algirdas Vaitkus tai paaiškino taip: esą papildomos lėšos bus skirtos specialiems konteineriams nupirkti. Tie konteineriai, skirti biologiškai skaidžioms atliekoms kompostuoti, būtų išdalinti gyventojams. Konteinerių būtų nupirkta apie 10 000, jų vertė – apie 1,5 mln. Lt. Anot A. Vaitkaus, jei gyventojai kompostuotų, vėlgi – ne tiek daug atliekų į sąvartyną patektų.
Paminėta ir tai, kad, įgyvendinus projektą, TRATC turėtų daugiau sąnaudų – maždaug 3 mln. Lt per metus. Todėl kiekvienam gyventojui rinkliava turėtų išaugti apie 18 Lt per metus arba 1,5 Lt per mėnesį.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė A. Vaitkaus pasisakymu suabejojo. Anot jos, projekte numatyta, kad biologiškai skaidžių atliekų daugės ir kad jų perdirbimo procesui nepristigs. „Tai kaip jų daugės, jei gyventojams ruošiamasi kompostavimo konteinerius išdalyti?“ – teiravosi pavaduotoja. Jai pritarė ir komiteto narys Voldemaras Bučius. Jo nuomone, perdirbimo procesas nebus sklandus, nes sąvartyne nėra tiek bioskaidžių atliekų.
Komiteto pirmininkas Vytautas Jonutis pasidomėjo, ar TRATC, ruošdamasi projektui, atsižvelgia į aplinkinių gyventojų nuogąstavimus, ar vykdomi aplinkos užterštumo tyrimai. Anot A. Vaitkaus, tyrimai vyksta. Esą visai neseniai gautos išvados, nurodančios, kad viskas gerai, normos neviršytos. A. Beierle Eigirdienė jam paprieštaravo: „Na, ne visai taip, kaip sakote. Juk sieros vandenilio norma patalpose neviršija leistinos, o štai žmonių kiemuose ji gerokai didesnė“.
A. Beierle Eigirdienė A. Vaitkui turėjo ir dar vieną pastabą. Mat minėtajam fabrikui statyti skirta tik 17 mln. Lt suma, o TRATC nurodo, kad jo vertė būsianti 33 mln. Lt. Išgirdęs tai, komiteto narys Jonas Varkalys replikavo: „Turit 17, o projektuojat už 33 milijonus. Ar nebus taip, kad likusią dalį teks Savivaldybei pridėti?“ TRATC direktoriaus teigimu, didieji miestai paramos atsisakė, todėl regioniniams sąvartynams sumos turėtų išaugti. Taigi brangųjį projektą būsią iš ko įgyvendinti.
Vicemeras Juozas Šlepetis sakė projektui nepritariąs. Tiesa, ne tiek pačiam projektui, kiek skubotumui. Anot jo, TRATC turėjo pakankamai laiko, tačiau nieko nesiėmė. Todėl dabar viskas daroma paskubomis, o savivaldybės remiamos prie sienos. Paklaustas, ar kitos savivaldybės (Rietavo, Telšių ir Mažeikių) projektą palaimino, A. Vaitkus atsakė, jog ne. Dar nežinia, ar jam pritars ir Plungės rajono savivaldybės taryba, kuri klausimą svarstys kitos savaitės ketvirtadienį.
