Direktorė: „Toks Joninių šventimo variantas – gal net geresnis“

Vasaros saulėgrįžos šventė Joninės – tai ne tik įvairiausiais papročiais apipinta trumpiausia naktis. Daug kur jos siejamos su vasaros pramogų sezono atidarymu. Praėjusiais metais Jonines iš rietaviškių „pavogė“ karantinas, todėl šiemet, pasirodžius informacijai, kad šventė bus kitokia, dalis gyventojų neslėpė nusivylimo – pavargome nuo draudimų, atskirties, pasiilgome gyvų renginių, smagaus šurmulio, koncertų! Ir juos buvo galima suprasti – juk daugelyje aplinkinių rajonų tokios šventės vyko.

„Kitokios“ Joninės, kaip jas įvardijo Rietavo savivaldybės kultūros centro darbuotojai, išskirtinės buvo tuo, kad atlikėjų kolektyvas pats važinėjo po iš anksto numatytas vietas ir sveikino Jonus, Janinas bei kitus rietaviškius su gražiausia vasaros švente.
Pirmąjį koncertą Aidos Liutikienės vadovaujama kaimo kapela „Subata“ surengė šalia Rietavo kultūros centro, vėliau grojo Daržų gatvėje, Sauslaukyje, Vatušiuose. Paskiausiai – apie vienuoliktą valandą vakaro – Rietavo miesto centre.
Vienur žiūrovų sulaukta daugiau, kitur – mažiau, bet gal toks ir buvo „kitokių“ Joninių rengėjų tikslas – kad žmonės nesibūriuotų.
Pažiūrėti organizatorių sukurtos Joninių skulptūrų ir ugnies instaliacijos, pasigėrėti ant plausto po Malūno tvenkinį plaukiojančiu Joninių laužu žmonės rinkosi aktyviau – ir nenusivylė: vanduo, vakaro tamsa ir ugnis sukūrė jiems puikų vasaros saulėgrįžos reginį.
Negalime nepaminėti, kad nemaža dalis rietaviškių Jonines pasirinko švęsti kitur – ypač daug jų linksminosi Endriejave. Tiek žmonių, kiek buvo per Jonines, šis miestelis sakė seniai neregėjęs. Įdomiausia, kad endriejaviškiai kaimynus rietaviškius savo šventėje priima kaip savus. Ne kartą nuo scenos skambėjo Rietavo miesto vardas. Įdomiausia, kad net pagrindinio loterijos prizo – maudynių kubilo – steigėjas Rietavą įvardijo kaip vieną iš miestų, į kurį atveš kubilą laimėtojui be papildomo mokesčio… Ir kaipgi nevažiuos rietaviškiai linksmintis ten, kur linksma! Juk, be vietinių kolektyvų, Joninių vakarą miestelyje koncertavo populiarūs atlikėjai – Vitalija Katunskytė, Laisva, grupė „Du Donatai“.
Kodėl Rietavas nuėjo kitokiu keliu – pasirinko alternatyvią šventės formą, klausėme Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresniosios specialistės Jolantos Bertauskienės.
„Iš anksto negalėjome numatyti, kokia bus situacija dėl „kovido“. Ne kartą buvome susirinkę su kultūros darbuotojais, tarėmės dėl šventės. Prognozavome, kad organizuoti renginių dar nebus galima, todėl nenumatėme lėšų Joninėms. Priežastis – ne tik pinigai. Norėjosi išbandyti ir kitokią šventės formą, nesikviesti „veselinių“ muzikantų. Po Joninių sulaukėme daug gražių atsiliepimų iš gyventojų, ypač apie tą renginio dalį prie MaIūno tvenkinio“, – kalbėjo J. Bertauskienė.
Pasak Rietavo savivaldybės kultūros centro vadovės Birutės Gedminaitės, tai, kad dalis rietaviškių Jonines mieliau šventė kitur, rodo, kad visi turi galimybę rinktis, kur jiems įdomiau. „Joninių šventės didesnės ten, kur sutampa su miestų ar miestelių sukaktimis. Rietave jos visada būdavo kuklesnės. Norint gero renginio reikia ir finansų. Pavasarį nuspręsta, kad didelės šventės nebus. Priėmėme alternatyvų sprendimą, suorganizavome renginį taip, kaip galimybės leido. Grįžome prie tikrųjų tradicijų, kokios Joninės ir turėtų būti. Kaip parodė atsiliepimai, toks šventimo variantas – gal net geresnis“, – sakė direktorė.