Praėjusių metų balandžio pradžioje, praėjus trejiems metams po brutalaus plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo, Kauno apygardos teismas kėdainiečiams pusbroliams Mantui, Karoliui ir Leonui Bieliauskams skyrė atitinkamai 16 ir 17 metų laisvės atėmimą ir kalėjimą iki gyvos galvos. Su tokiu teismo verdiktu nesutikę prokurorai ir nukentėjusieji jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundas patenkintas: pusbroliams skirtos dar griežtesnės bausmės. Kaip ir reikėjo tikėtis, Apeliacinio teismo sprendimas taip pat buvo apskųstas. Liepos pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė savo verdiktą: merginos žudikams paskirtos bausmės – teisingos.
Nusikaltimas ir bausmė
Kėdainiečiai Bieliauskai buvo kaltinami tuo, kad kaip bendrininkai, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, kankindami žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Taip pat jiems buvo pateikti kaltinimai neteisėtu laisvės atėmimu ir turto sugadinimu.
Šioje byloje figūravo dar du asmenys. Kėdainietis Tomas Zagurskas kaltintas plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą, o marijampolietis Algimantas Stankevičius – neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir plėšimu naudojant šaunamąjį ginklą.
Be to, visiems keturiems kėdainiečiams pateikti kaltinimai pagrobus didelės vertės svetimą turtą ir asmeninius dviejų nukentėjusiųjų Latvijos piliečių daiktus ir pinigus.
Dėl plungiškės nužudymo pusbroliai savo kaltę pripažino tik iš dalies.
Žinia apie paslaptingai dingusią iš tėvų namų Plungėje į Vilnių išvykusią I. Strazdauskaitę Lietuvą apskriejo 2017 metų kovą. Maždaug po paros aptiktas merginos vairuotas automobilis dar teikė vilčių, kad ji atsiras, bet… po kelių dienų žiauriai nužudytos plungiškės kūnas rastas Kėdainių rajone.
Kaip paaiškėjo, nusikaltimą paskatino I. Strazdauskaitės vairuotas prabangus automobilis. Siekdami jį pasisavinti į organizuotą grupę susibūrę pusbroliai inscenizavo eismo įvykį, o merginai išlipus iš automobilio, ją pagrobė, vėliau nužudė. Nors plungiškė, pasak L. Bieliausko, ir maldavo pasigailėti, tačiau budelių tai nesugraudino. Merginai kastuvu buvo smogta keliasdešimt kartų, iš jų keliolika sykių – į galvą.
Prokurorai siūlė visiems Bieliauskams skirti įkalinimą iki gyvos galvos. A. Stankevičiui – ketverių metų trijų mėnesių, T. Zagurskui – ketverių metų laisvės atėmimo bausmes.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pusbroliai kryptingai naikino įkalčius, teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatgailavo. Teismas L. Bieliauską pripažino pavojingu recidyvistu, tad jam ir buvo skirta griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmė. K. Bieliauskui teismas paskyrė subendrintą 17 metų, o M. Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose.
A. Stankevičiui teismas skyrė subendrintą dvejų metų dviejų mėnesių, o T. Zagurskui – dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, jas atliekant pataisos namuose.
Skundai atmesti
Kaip ir minėta, Generalinės prokuratūros prokurorai ir nukentėjusieji nuosprendį apskundė. Ir praėjusių metų pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas skundą tenkino: K. Bieliauskui skyrė įkalinimą iki gyvos galvos, M. Bieliauskui – 19 metų laisvės atėmimo.
Apeliacinis teismas prie apygardos teismo paskirtos bausmės po dvejus metus pridėjo ir T. Zagurskui bei A. Stankevičiui.
Šį kartą su tokiu verdiktu nesutiko K. Bieliauskas ir M. Bieliauskas. Merginos gyvybę atėmę pusbroliai siekė bausmių sušvelninimo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jų skundus atmetė. Tiesa, dar apygardos teisme griežčiausią bausmę gavęs L. Bieliauskas su ja susitaikė ir skundo neteikė.
A. Stankevičius ir T. Zagurskas taip pat skundė verdiktus, bet Aukščiausiasis Teismas priėmė tik A. Stankevičiaus skundą. Jis taip pat buvo atmestas.
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, priešingai nei nurodyta skunduose, apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas nuteistiesiems K. Bieliauskui, M. Bieliauskui, A. Stankevičiui naujas griežtesnes bausmes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai akcentavo nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeltus negrįžtamus padarinius, įvertino kiekvieno nuteistojo asmenybę ir vaidmenį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, proporcingos padarytų nusikaltimų pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir nėra per griežtos. Kasacinių skundų teiginiai ir argumentai nesudaro pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar švelninti paskirtas bausmes“, – teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplatintame pranešime.
