![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Prasidėjusi liepa kiekvienais metais dovanoja tikrą dvasios šventę tikintiesiems – atlaidus Žemaičių Kalvarijoje. Daugiau nei savaitę trunkantys atlaidai į miestelį sutraukia tūkstančius žmonių. „Atvažiuojame pabūti arčiau Dievo“, – kodėl net iš Lazdijų ryžosi atvykti į mūsų kraštą, paprastai paaiškino šioje katalikų šventėje sutikta ponia Aldona. Žemaičių Kalvarijos atlaidai – unikalus reiškinys, kurio tradicija mena šimtmečius.
Istorija liudija, kad visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti švęsti nuo XVII a. pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą imti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia visuotiniai atlaidai. Svarbu tai, kad šie atlaidai, kurie gyvuoja jau net 366 metus, laikui bėgant įgijo socialinį, kultūrinį pobūdį. Žmonės čia susirenka ne tik drauge pasimelsti, bet ir atranda galimybę pažinti Žemaičių Kalvariją, jos apylinkes – juk čia netrūksta lankytinų pažintinių objektų, krašto praeitis turtinga, čia gyveno žymių asmenybių. Net ir neturint tikslų pažinti miestelį, akiratis prasiplės pabendravus su šventėje sutiktais žmonėmis, artimaisiais.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, maldininkų Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai laukė vos tik prasidėjus liepai. Kiekviena jų diena, kaip žinoma, yra skiriama vis kitam dekanatui, maldos skiriamos kuriai nors konkrečiai visuomenės daliai. Liepos 2-oji, kai ir prasidėjo atlaidai, buvo Policijos, teisėsaugos ir teisėsaugos diena, kai melstasi už visuomenės tvarkai ir saugumui tarnaujančius žmones. Šiųmečiai atlaidai išsiskyrė tuo, jog turėta net du sekmadienius.
Žemaičių Kalvarijoje apsilankėme liepos 9-ąją – Geradarių ir rėmėjų dieną. Miestelis jau gyveno prasidėjusių pamaldų nuotaika, tad vaikštinėjančių žmonių buvo nedaug. Dauguma susirinko Žemaičių Kalvarijos bazilikoje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Tikinčiųjų patogumui, šv. Mišių auka transliuota ir lauke įrengtame ekrane. Šimtamečių medžių pavėsyje klausytis Dievo žodžio kaitrią vasaros dieną ne vienam buvo patogus pasirinkimas, nors ir šventovėje besimeldžiančiųjų vietos visos buvo užimtos.
Tarp tos dienos šv. Mišių dalyvių buvo galima išvysti ne vieną Plungės verslininką. Taip pat verslo pasauliui puikiai pažįstamą Seimo narį Joną Varkalį. Jis, pasibaigus šv. Mišioms, susirinkusiesiems priminė apie dar 2004 metais verslo ir Bažnyčios atstovų sudarytas 6 Kristaus Kančios kelio koplyčių globos sutartis ir išreiškė viltį, kad verslininkai savo dėmesį ir toliau skirs šiai rūpybai. „Kuriantiems dvasinio kapitalo iždą“ ir už tai, jog savo turimu gėriu geba dalytis su kitais, geradariams dėkojo ir šv. Mišias aukoję dvasininkai, tarp kurių – Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Po šv. Mišių tikinčiųjų procesija su malda lūpose patraukė į kalnus. Žmonių – nemažai. Nors bazilikos prieigose įvairiais šventųjų paveikslais, medalionais, rožiniais ir kita dvasine atributika prekiaujančios moterys tvirtino, kad maldininkų galėtų būti kur kas daugiau. „Gal dar „kovido“ žmonės bijo“, – svarstė prekiautojos. Kiekvienais metais į atlaidus atvažiuojančios moterys teigė tikrai pastebinčios praretėjusias žmonių gretas.
Saldžiomis „pypkėmis“ prekystalį nukrovusi Zina iš Mažeikių manė, jog Žemaičių Kalvarijos atlaiduose tikinčiųjų skaičių tirpdo vyraujantys karščiai. „Kaip bebūtų, šie atlaidai labiau traukia pagyvenusius žmones, o štai Šiluvoje galima daugiau pamatyti jaunimo“, – dėstė moteris.
Gal kitomis dienomis Žemaičių Kalvarijos atlaiduose jaunimo ir pritrūkdavo, tačiau praėjusį šeštadienį tikrai ne. Liepos 10-oji buvo skirta būtent jaunimui, menininkams, kultūros darbuotojams. Devintoji atlaidų diena priklausė Plungės dekanatui. 12 valandą šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas A. Jurevičius ir Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis. Eisenos į Kristaus Kančios kelią pradžioje, kaip žinoma, nešamas kryžius. Šį kartą tai daryti patikėta Plungės kultūros centro direktoriui Romui Matuliui. Kryžių kartu nešė ir taip pat meldėsi Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, mero pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė ir kt.
Paskutinę atlaidų dieną, liepos 12-ąją, visos intencijos buvo skirtos Žemaičių Kalvarijos parapijai ir bendruomenėms – kad garsas apie Žemaičių Kalvarijos šventovę toli sklistų, o jos piligrimai iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio patirtų gausių Dievo malonių.