Neabejotinai 2021 metai privataus miško savininkui, „Kontaučių“ medžiotojų klubo vadovui Mindaugui Preibiui liks įsimintini. Jis vėl tapo sezono medžioklių karaliumi, o Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, kuri nuo 2003-iųjų rengia pavyzdingai tvarkomų miškų konkursus, pagal 2020 metų rezultatus šalyje jam skyrė pirmąją vietą.
M. Preibiui apdovanojimas įteiktas liepos pirmąjį penktadienį surengtoje konferencijoje „Kaip plėtosime privatų miškų ūkį 2021–2027 m.“ Žlibinų kultūros centre. Jai vadovavo asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.
Taip pat apdovanojimai įteikti prizines vietas užėmusiesiems apskrityse, regionuose.
Konkursui geriausiai prižiūrimus miškus pasiūlo aplinkos apsaugos departamentų miškų tarnybų inspektoriai.
Šiltai apie M. Preibį kalbėjo Žlibinų seniūnas Martynas Stančikas. Seniūnijos vadovas pabrėžė, jog konkurso laimėtojas įdėjo daug pastangų ir savo lėšų tvarkydamas kelius.
Pakviesta pasisakyti Jolanta Preibienė pasidžiaugė vyro pastangomis, jo rimtu požiūriu į miškininkystę, kas lėmė šalyje pelnytą pirmąją vietą.
Dėl vietos stokos neįmanoma visko atpasakoti, tačiau kalbėdami miškų savininkai atkreipė dėmesį į saugomų teritorijų, kuriose ribojama ūkinė veikla, daugėjimą.
Niekas neabejoja, kad miškai – šaliai ekonomiškai svarbus ūkis. Tačiau būtina gerai pagalvoti, kiek reikia saugotinų teritorijų, nes vis didinant jų skaičių ateis diena, kai Lietuvoje bus tik saugomi pelkynai ir gyvens tik kokios nors nendrinukės, o iš ūkio ekonominės naudos nebus jokios.
Taigi kyla konfliktas – per privatizaciją niekas neįsivaizdavo, jog įsigyta valda kada nors gali būti paskelbta saugotina teritorija ir joje nebus leista ūkininkauti arba tai bus itin ribojama. Tokiu atveju, pasak valdų savininkų, valstybė turėtų mokėti kompensaciją, kaip yra Švedijoje, Vokietijoje, kitose Vakarų šalyse. Nėra abejonės, jog miškai turi žaliuoti, juose turi būti saugotinų teritorijų, bet niekas dėl to neturi nukentėti.
Po pietų iš visos Lietuvos suvažiavę į renginį pakviesti privačių miškų savininkai apžiūrėjo konkurso laimėtojo miškus. Beje, nemaža dalis svečių besą medžiotojai, tad jie atkreipė dėmesį ne tik į pavyzdingai prižiūrimus M. Preibio miškus, bet ir į žvėrių pėdsakus, jų takus, kas byloja apie gyvūnų gausą toje teritorijoje, visur pastatytus puikius žvėrių tykojimo bokštelius.
M. Preibys apdovanojamas ne pirmąsyk. Jis yra keturis kartus išrinktas prizininku ar nugalėtoju apskrityse ir regionuose vykusiuose konkursuose.
„Pirmoji vieta nėra šiaip sau skiriama – mano miškus apžiūrėjo komisija. Yra įvertinami kirtimai, sanitarinė ir aplinkosauginė būklė, medžių atsodinimas, jų priežiūra, kelių būklė. Kelių savo valdoje savomis lėšomis esu sutvarkęs apie 5 km. Visa valda yra nusausinta. Daug lėšų ir laiko čia įdėta.
Įsivaizduokit, kad miškas kaip ir daržas – neravėsi, neprižiūrėsi, tai nieko gero ir nebus“, – apie savo individualios veiklos verslą laikraščiui „Plungė“ pasakojo M. Preibys, kuris neatsisako padėti ir kitiems savo miškų turintiesiems.
Konferencijoje A. Gaižutis pažymėjo, jog Lietuvoje miškininkystės padėtis, lyginant su kitomis Europos šalimis, nėra bloga.
