Prieš kurį laiką nuvilnijusi Kanų aukštosios mados savaitė ir ją vainikavęs „Tiffany“ raudonojo kilimo madų šou pirmą kartą buvo svarbūs ir Lietuvai: čia pristatyta išskirtinai tik rankų darbo suknelių kolekcija pavadinimu „Mūsų Lietuva“. Šiame su kino industrija siejamame renginyje mūsų šalies komandoje galimybę pasirodyti turėjo plungiškė Giedrė Petruškevičienė. Kaip nutiko, kad siuvinėtojai iš nedidelio miesto atsivėrė prabangaus madų pasaulio durys? Kviečiame susipažinti su šia kūrėja.
Maištinga siela
Giedrė Petruškevičienė, pasirodo, menininkė ir maištinga siela buvo nuo pat vaikystės. Turėjo ji svajonę – baigus devynias klases gimtuosiuose Medingėnuose, studijuoti dailę ar juvelyriką Telšiuose. Tačiau tokios minties tėvai nepalaikė. „Kartą tėvas pasakė, kad jeigu nupiešiu jį dabar valgantį „bulbynę“, galėsiu važiuoti į Telšius“, – prisiminė Giedrė. Tąkart to nepadariusi – neišdrįso, tad Telšius teko pamiršti ir vykti vidurinio mokslo baigti į Rietavą.
Nors ne mokslai merginai buvo galvoje, tačiau dailės pamokų ji niekada nepraleisdavo. Giedrė iš bendraamžių visada išsiskyrė originalia išvaizda. „Jau tada aš pati sau ką nors įdomesnio pasisiūdavau, vaikščiodavau su brolių „kerzais“, plėšytais džinsais, specialiai vilkdavausi uniformą, nors jos jau nebuvo privaloma dėvėti, įsirišdavau baltus kaspinus. Oi, nelengva tėvams buvo su manimi“, – su šypsena pasakojo mūsų pašnekovė.
Nelabai patikę Giedrei Rietave mokytis, kaip dabar pati sakė, šiaip ne taip išlaikiusi egzaminus. Vėliau nusprendė gautus įvertinimus pasigerinti gilindama žinias tuometinėje Plungės suaugusiųjų vakarinėje mokykloje. Čia sutikusi savo būsimą vyrą Augustiną. Atėjo laikas sukurti šeimą.
Būtent vyrui šiandien Giedrė yra dėkinga už palaikymą ir paskatinimą bei tai, ką šiandien turi. „Laiminga žmona – laiminga šeima“ – tokios filosofijos laikosi mano vyras“, – juokėsi Giedrė.
Aukštosios mados siuvinėjimas
Augustinas, matydamas mylimos žmonos norą siūti, stengėsi ją skatinti. „Prisimenu, nupirko jis man Rietavo turguje siuvimo mašiną. Labai pykau, nes juk visai nemokėjau ja siūti“, – prisiminė Giedrė.
Siuvimo mašina moters širdyje tinkamos vietos nerado. Ją viliojo kitkas. Visada tik rankomis siūti pratusi žingsnis po žingsnio atrado susidomėjimą unikalia siuvinėjimo technika, kurios vienas pagrindinių įrankių – Liunevilio vąšelis. Taip pamažu plungiškės kasdienybėje ir laisvalaikyje įsivyravo jo didenybė COUTURE, kitaip tariant, išskirtinai tik rankų darbo siuvimas ir siuvinėjimas.
Pomėgis virto rimtu užsiėmimu. Giedrė pradėjo ieškoti galimybių tobulintis šioje srityje. Taip užsimezgė pažintis su Veronika Fic – „School of Couture by Valerija FIC“ įkūrėja. Giedrės demonstruojamas žemaitiškas užsispyrimas ir didelis noras išmokti leido Veronikai pamatyti jos potencialą. Plungiškė sparčiai tobulėjo, buvo imli įvairiuose seminaruose, kuriuos vedė ne tik Veronika, bet ir mokytoja iš Sankt Peterburgo. Būtent dalyvaujant pastarosios mokymuose ir pasisuko kalba apie galimybę išvykti į Prancūziją, į Kanuose vykstančią aukštosios mados savaitę.
Sublizgėjo kaip reikiant!
Iš pradžių ši mintis atrodė sunkiai įgyvendinama, tuo labiau kad ir laikotarpis buvęs nepalankus. Net apsisprendus dalyvauti išvyka dėl pasaulį apėmusios pandemijos vis būdavo nukeliama. „Iš pradžių galvojome, kad galėtume vykti į Dubajų, nes ten taip pat vyksta vienas iš Kanų festivalio renginių, tačiau dėl koronaviruso to padaryti nepavyko. Teko laukti pusantrų metų, kad galėtume dalyvauti žymiajame madų šou“, – pasakojo G. Petruškevičienė.
Ir vis dėlto tai įvyko! Liepos 13 dieną surengtame Kanų aukštosios mados savaitės „Tiffany“ raudonojo kilimo madų šou lietuvaičių komanda su savo suknelių kolekcija „Mūsų Lietuva“ sublizgėjo kaip reikiant. Būtent joms buvo patikėta pradėti renginį, kurio vedėja dėvėjo vieną iš šios kolekcijos suknelių! Ar reikia geresnio įvertinimo? „Mūsų suknelės buvo „bombinės“, – prisiminusi viešnagę Kanuose sakė Giedrė, nes būtent taip apie lietuvių kurtus apdarus kalbėjo mados savaitės organizatoriai.
Lietuviškasis kukutis
Įdomu tai, kad Kanų aukštosios mados savaitėje lietuvių darbai apskritai buvo pristatyti pirmą kartą. Kaip minėjome, plungiškė Giedrė kartu su kolegėmis sukūrė išskirtinai tik rankų darbo suknelių kolekciją, kuri atspindi Lietuvos gamtą. Penkios kūrėjos parengė šešių suknelių kolekciją. „Norint dalyvauti šiame madų šou vienas iš reikalavimų būtent ir yra, kad pasiūti reikia mažiausiai penkias sukneles“, – patikslino Giedrė.
G. Petruškevičienės kurta suknelė išties įspūdinga. Ji turėtų būti svarbi kiekvienam gamtą saugančiam lietuviui, nes skirta pagerbti nykstantį paukštį kukutį. Giedrė sukurti šią suknelę truko beveik 700 valandų! Neįtikėtina, tačiau žvelgiant į įvairiais karoliukais, blizgučiais, specialiais raštais „lipdytą“ ir siuvinėtą suknelę bei iš tiulio padarytą apsiaustą, ant kurio – įspūdingasis kukutis, išsiuvinėtas itin sudėtinga daugiasluoksne technika, nesistebėti neįmanoma. „Mano suknelė išskirtinai tik rankų darbo. Viskas čia prisiūta, o ne klijuota, ką, beje, teko matyti darant kitus dizainerius, dalyvaujančius mados savaitėje. Būtent todėl supratome, kad mes pačios kaip siuvinėtojos esame geriau pasiruošusios nei kai kurie kiti, visa galva esame aukščiau“, – pažymėjo Giedrė.
Kanų aukštosios mados savaitė vyksta kartu su kino festivaliu. Čia lietuvaičių laukė fotosesijos, jų suknelių primatavimas pasirinktiems modeliams, priėmimo renginiai. Tai – kaip „Eurovizija“, tokio paties didelio masto renginys, kurio laukia visas pasaulis.
„Be galo džiaugiuosi šia galimybe. Kaip sakau, atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Didžiuojuosi, jog galėjome atstovauti Lietuvai savo kūriniais. Smagu, kad mano suknelė buvo pastebėta. Dar net neprasidėjus madų šou labai daug buvo norinčių ją apsivilkti, netgi teko tai riboti“, – prisiminė G. Petruškevičienė.
Planuose – sugrįžti į Kanus
Įspūdingoji suknelė su kukučiu šiuo metu Plungėje – ten, kur ji ir buvo pradėta kurti – Giedrei priklausančiame grožio salone. „Nuo meno, grožio niekada nebuvau nutolusi. Jau septyniolika metų dirbu kosmetologe – tai pagrindinis mano darbas, o siuvinėjimas man savotiška atsipalaidavimo terapija, galimybė išreikšti save. Jei kokia klientė vėluoja, tai laiką išnaudoju siuvinėdama (šalia yra įrengtas Giedrės siuvinėjimo kambarys – aut. past.)“, – kalbėjo moteris.
Beje, salone galima pamatyti daugiau įspūdingų G. Petruškevičienės darbų. Įvairūs rankų darbo auskarai, sagės, gražiausiais ornamentais išsiuvinėtos pirštinės, netgi rūbų pavyzdžiai rodo, ką ši moteris geba padaryti su vąšeliu ir adata. Originaliu aksesuaru yra pasipuošusi ir ne viena plungiškės klientė. Ką gali žinoti, gal atsiras tarp jų ir ta, kuri panorės įsigyti Kanuose demonstruotą Giedrės suknelę.
Vertindama patirtį Kanuose, G. Petruškevičienė šiandien tvirtai tiki, jog ateityje galėtų ir gebėtų, o svarbiausia – išdrįstų, viena pati, tik su savo autoriniais darbais dalyvauti tokiame renginyje kaip „Tiffany“ raudonojo kilimo madų šou. „Galvoje jau knibžda mintis, jog mano suknelių kolekcija būtų pavadinta „Didinga Žemaitija“. Juk tiek daug įdomių motyvų galima būtų sukurti, žemaitiški raštai labai originalūs, gal ir linas čia puikiai derėtų. Planuoju pradėti gaminti marškinėlių liniją su išsiuvinėtomis trimis „N“ raidėmis. „Nieko nėra neįmanoma“, – tai frazė, kuri, tikiu, motyvuoja ne tik mane, bet ir kitus“, – idėjomis dalijosi aukštosios mados siuvinėjimo meistrė.
