Broliai ir seserys Kristuje! Kartu su Šventąja Šeima laukdami Kūdikėlio Jėzaus atėjimo į žmonių pasaulį, norime ramybės palinkėjimu kreiptis į Lietuvos šeimas, kurių tvirtumas ir tikėjimas nuostabiai pratęsia Viešpaties darbus šioje žemėje. „Santuokos pagrindu sukurta šeima pagal Dievo planą yra nepakeičiama institucija, kurios vertę Bažnyčia nuolat skelbs ragindama, kad šis pašaukimas būtų išgyvenamas su džiaugsmu ir atsakomybe“, – sako Šv. Tėvas Benediktas XVI.
Esame dėkingi šeimoms, kurios, nepaisydamos išorinių ir vidinių sunkumų, saugo santuokinį vienumą ir neišardomumą. Džiaugiamės vyrais ir žmonomis, kurie, naudodamiesi Bažnyčios teikiamomis sakramentinėmis malonėmis, padeda vienas kitam šventėti. Dėkojame tėvams jaunų šeimų, kurie, gerbdami savo suaugusius vaikus, padeda jiems kurti asmenų bendrystę ir šeimos vienybę, palaikydami juos maldomis ir aukomis.
Šeima visada buvo ir tebėra gyvybės lopšys. Būtent šeimoje bręsta visuomenės dabartis ir ateitis. Ypač džiaugiamės šeimomis, kurios priima kūdikį kaip Dievo dovaną, besąlygiškai, dėl jo paties. Aplinkos esame skatinami viską rinktis: ką valgyti, kur ilsėtis, ką dėvėti, kuo domėtis… Tai perša atvirumą gyvybei neigiančią mintį, kad tik pasirinkimo reikalas, kada, kiek ir kokių vaikų nori bei gali turėti. Didžiuojamės tais, kurie nestokoja ryžto ir drąsos auginti gausią šeimą.
Didžiulė pagarba ir padėka šeimoms, šalia savo vaikų globojančioms našlaičius, kuriems ypač reikia meilės ir šilumos. Bevaikėms poroms linkime įvaikinimo keliu sutvirtinti šeimos prasmę, tėvystės ir motinystės pilnatvę bei džiaugsmą. Pagarbos nusipelno sutuoktiniai, kurie atsispiria gundymui išspręsti materialines problemas uždarbiu svetur ir nepalieka savo žmonos ar vyro vieno rūpintis vaikais, nes jiems nuolat reikalingi abu tėvai. Esame dėkingi ir toms šeimoms, kurios emigracijoje rūpinasi išlaikyti ryšį su Katalikų Bažnyčia, puoselėdamos viltį sugrįžti į Lietuvą.
„Už savo buvimą žmogumi žmogus turi būti dėkingas šeimai. Jeigu šeimos nėra, į pasaulį atėjęs žmogus randa nerimą keliančią ir skaudžią spragą, kuri apsunkins visą jo gyvenimą“ (Jonas Paulius II). Vis labiau įsigalint individualizmui, šeimos puoselėja gebėjimą gyventi vienybėje vienas su kitu ir su Dievu, kurti tarpusavio bendrystę. Šeima ypatingai įprasmina krikščionišką meilės artimui įsipareigojimą, nes „Santuoka yra sakramentas, priimamas dėl kitų – dėl kito išganymo: pirmiausia dėl sutuoktinio ar sutuoktinės, taip pat dėl vaikų, sūnų ir dukterų, galiausiai dėl visos bendruomenės išganymo“ (Benediktas XVI).
Meldžiame Dievo palaimos Jūsų šeimoms, prašome Švč. Mergelę Mariją, kad jos užtarimu darnoje ir taikoje išgyventumėte mūsų Viešpaties laukimą ir Jo atėjimo stebuklą, kad šventų Kūčių vakarą visos šeimos susirinktų maldai ir ramybės palinkėjimui prie bendro stalo.
Lietuvos vyskupai
