
Praėjusio ketvirtadienio naktį Rietavo savivaldybės Giliogirio kaime kilęs gaisras be namų paliko du pusamžius vyrus – 46-erių Steponą Šerpytį ir 64 metų Praną Slanį. Iš giliogiriškių gyvenamojo namo likus tik kaminui, abu padegėlius priglaudė artimieji.
Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie Giliogiryje, kaimo pakraštyje esančioje sodyboje, kilusį gaisrą gavo sausio 6-osios naktį, apie 1.40 val. Kai gaisrinės nulėkė į įvykio vietą, senas medinis gyvenamasis namas degė atvira liepsna, stogas jau buvo sukritęs. Ugnies apimto pastato ugniagesiams išgelbėti nebepavyko – supleškėjo iki pamatų. Tik kaminas liko styroti.
Skirtingose namo pusėse gyveno du viengungiai vyriškiai. Vieną iš jų – S. Šerpytį – rytą po gaisro radome užsukusį pas kaimynus. Būtent jis pirmasis ir suprato, jog name kilo gaisras. „Naktį mane pažadino triukšmas. Išgirdau kažką traškant. Iš kambario per virtuvę nuėjau į koridorių. Vos atidariau duris, į virtuvę pliūptelėjo ugnis“, – pasakojo S. Šerpytis.
Gelbėdamasis nuo liepsnų, vyriškis vienais marškinėliais iššoko pro langą ir basas nubėgo žadinti kitoje namo pusėje gyvenančio kaimyno P. Slanio. „Kai pažadinau Praną, abu išbėgom į lauką. Spėjau tik ant sienos kabėjusią vatinę pagriebti. Daugiau nieko neišgelbėjom“, – liūdnais įspūdžiais dalijosi nukentėjusysis.
Gaisras sunaikino visą giliogiriškių turtą: baldus, namų apyvokos daiktus, dokumentus. Laimei, kad dar patys gyvi ir sveiki nuo ugnies išsigelbėjo. Pasak S. Šerpyčio, gerai, kad jis naktį nebuvo kietai įmigęs, kad išgirdo traškesį, o tai abu su kaimynu būtų pražuvę.
Paklaustas, kas iškvietė gaisrininkus, S. Šerpytis atsakė, jog į policiją, greitąją medicinos pagalbą ir gaisrinę paskambino dukterėčia. Netoli gyvenanti giminaitė naktį užuodė dūmus (mat vėjas buvo kaip tik iš tos pusės), o pažvelgusi pro langą, pamatė liepsnojančią dėdės trobą.
Abu padegėlius priglaudė giminaičiai. S. Šerpytis sakė laikinai apsistojęs pas šalia gyvenantį brolį, o kaimyną P. Slanį esą išsivežė Plungėje gyvenanti duktė. „Didelės bėdos nėra – Giliogiryje ir brolis, ir sesuo gyvena. Priglaus, bet savo pastogės jau nebeturiu. Teks viską nuo nulio pradėti“, – guodėsi S. Šerpytis.
Ar vyriškis turi darbą? Nuolatinio sakė neturįs, bet uždarbiaujantis pas vieną ūkininką. Pastarasis ir drabužių bei avalynės vyriškiui po gaisro parūpinęs.
S. Šerpytis sakė vyksiąs į Plungę, į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, pasiimsiąs pažymą ir važiuosiąs į seniūniją ar Savivaldybę – gal pagelbės, gal kokį socialinį būstą suteiks. Paklaustas, ar žino, nuo ko kilo gaisras, giliogiriškis sakė iš ugniagesių girdėjęs, jog nuo elektros. Mat gaisro židinys – koridoriuje, prie elektros skaitiklių. Matyt, ten ir bus kibirkštis įsižiebusi.
S. Šerpytis tame name gyveno apie penkerius metus. Anksčiau čia, kaimynystėje su P. Slaniu, gyveno jo mama. S. Šerpytis į namą parsikėlęs po skyrybų su žmona.