• Reklama
  • Kontaktai
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
No Result
View All Result

„Linų audinių“ pastatuose – nauji šeimininkai

admin
17 sausio, 2011
Pirmas puslapis
0
0
VIEWS
Pasidalink

Akcinė bendrovė „Linų audiniai“, kuriai daugiau nei prieš metus paskelbtas bankrotas, kažkada galėjo pasigirti ne tik garbinga savo praeitimi ar kokybiška produkcija, bet ir didžiuliu pastatų kompleksu. Jų fabrikas turėjo net 17 – ir didelių, ir mažesnių. Įmonei bankrutavus, statiniai pardavinėjami. Iš komplekso, lyg dantys iš šukų, byra cechai, sandėliai, dirbtuvės. Juose kuriasi nauji šeimininkai.

 

Skolos – 


6 milijonai litų

Kaip sakė bankrutavusios AB „Linų audiniai“ administratorius Antanas Pelikša, fabrikas savo gyvenimą baigė su didžiulėmis skolomis. Šiuo metu įsiskolinimai kreditoriams esą jau siekia kone 6 milijonus litų. Vien darbuotojams bendrovė skolinga 1,6 mln. litų, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai išaugusi iki 558 tūkst. Lt, „Sodrai“ – iki 985 tūkst. Lt. O kur dar kiti kreditoriai: bankai, komunalinių paslaugų teikėjai, žaliavų tiekėjai ir t. t.
Darbuotojai, atsiliepkite!

Beje, skola pirmosios eilės kreditoriams – darbuotojams – mažinama. Kaip sakė administratorius A. Pelikša, neseniai iš Garantinio fondo gauta 531 tūkst. Lt. Šie pinigai bus išmokėti darbuotojams – kam po kelis tūkstančius, kam po kelias šimtines. Tačiau yra viena problema – sąraše yra 40 žmonių, apie kuriuos nieko nežinoma – tik vardas ir pavardė, tačiau nėra nei asmens kodo, nei adreso, nei sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, numerio.
„Tie žmonės kaip išėjo iš fabriko, taip daugiau ir nesirodė. Dabar reikia pervesti pinigus, o sąskaitų numeriai mums nepalikti arba nurodytosios sąskaitos jau uždarytos“, – sakė administratorius. Taigi visi, kam „Linų audiniai“ dar skolingi, turėtų kreiptis į A. Pelikšą ir pateikti savo duomenis. Priešingu atveju, kaip sakė administratorius, jei iki sausio pabaigos kreditoriai neprisistatys, pinigus teks grąžinti atgal į Garantinį fondą.
Prieš A. Vitkevičių – kelios bylos
A. Pelikša sako teismui esąs pateikęs apie 30 ieškinių, kurių bendra suma – 6-7 milijonai litų. Bylas laimėjus, pavyktų atsiskaityti kone su visais kreditoriais. Kita galimybė atsiskaityti – parduoti turėtą fabriko turtą, tiksliau – pastatus, įrenginius ir jų dalis.

Didžiausia bėda, kad kreditoriai nėra vieningi. O tai esą trukdo ir vilkina teismo procesus.
Anot A. Pelikšos, vieną iš didžiausių ieškinių – apie 4 milijonų litų – administratorius yra pateikęs buvusiam „Linų audinių“ generaliniam direktoriui Alvidui Vitkevičiui. Šia byla, kurią nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas, siekiama, kad buvęs generalinis direktorius kompensuotų bendrovei padarytą žalą. Anot A. Pelikšos, maždaug prieš porą metų kreditorių („Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos) prašymu buvo areštuotos „Linų audinių“ sąskaitos. Tuomet A. Vitkevičius finansinius fabriko reikalus, kaip įtariama, pradėjo tvarkyti per savo asmeninę sąskaitą. Nagrinėdamas šią bylą, Klaipėdos apygardos teismas, A. Pelikšos prašymu, areštavo visą A. Vitkevičiaus turtą, o taip pat – sąskaitas, vertybinius popierius.
Kita byla prieš A. Vitkevičių – dėl sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Anot A. Pelikšos, A. Vitkevičius, apeidamas kreditorius, supirko „Linų audinių“ turtą: nemažai gamybos įrenginių, baldų, kompiuterinės įrangos, net dalį inžinerinių tinklų. „Šiuos pirkimo-pardavimo sandorius reikalauju panaikinti, nes jie – neteisėti“, – sakė A. Pelikša.
Kreditoriai – prieš savo interesus?

Abi minėtosios bylos Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu sustabdytos. Administratoriaus teigimu, bylų nagrinėjimas jau ėjo į pabaigą, kai „Linų audinių“ kreditorių komitetas staiga surengė susirinkimą ir nutarė, jog abiejų ieškinių prieš A. Vitkevičių reikia atsisakyti. Komitetą sudaro šeši kreditoriai, trys iš jų, kaip tvirtino A. Pelikša, balsavo už ieškinių panaikinimą, o kadangi tarp tų trijų esą buvo ir komiteto pirmininkas – „Swedbank“ banko atstovas, jo balsas buvo lemiamas. Kreditoriai komiteto sprendimą pateikė teismui.
„Aš komiteto sprendimą apskundžiau. Pareikalavau, kad jis būtų pripažintas negaliojančiu, o bylos nagrinėjamos toliau. Be to, kreditorių komiteto sprendimą apskundė ir buvusių darbuotojų atstovas“, – sakė A. Pelikša. Administratorius sakė manąs, kad sprendimas bus panaikintas, bet problema – kad vilkinamas laikas.
Administratoriaus teigimu, atrodo, kreditoriai turėtų būti suinteresuoti, kad administratorius laimėtų kuo daugiau bylų, kad būtų iš ko dengti skolas. Tačiau šiuo atveju, balsuodami už ieškinių panaikinimą, kreditoriai kažkodėl gynė ne savo, o A. Vitkevičiaus interesus. Kodėl? A. Pelikšos teigimu, galima tik spėlioti.
Anot A. Pelikšos, yra ir dar keli gana solidūs ieškiniai. Vienas iš jų – „Linų audinių“ sandoris su nauja įmone UAB „Lininiai audiniai“, kuriai, vadovauja ir, jo žiniomis, savininkas yra tas pats A. Vitkevičius. Ieškinio suma – 650 tūkst. Lt.

Turtą pardavinėja gana sėkmingai
Kita galimybė gauti lėšų ir atsiskaityti su kreditoriais, kaip jau minėjome, – parduoti turtą. Kaip sakė A. Pelikša, jau parduoti penki mažesni pastatai ir vienas didelis – kitoje gatvės pusėje esantis neaustinių medžiagų cechas. Kartu su šiuo pastatu parduotos ir sandėlyje buvusios atsargos: siūlai, dažai, gatava produkcija ir kt. Cechą ir atsargas 2010 metų lapkričio 11-ąją įsigijo UAB „Euroliuksas“. „Mes per varžytines už tą pastatą prašėme vieno milijono litų. Buvo du pirkėjai – „Euroliuksas“ ir „Lininiai audiniai“. Parduota tam, kuris pasiūlė daugiau. Gavome daugiau nei milijoną“, – pasakojo A. Pelikša.
O kas kuriasi sandėlyje, esančiame šalia neaustinių medžiagų cecho? Pasak A. Pelikšos, tą sandėlį dar prieš bankrotą įsigijo A. Vitkevičius, vėliau pastatą perleidęs savo tėvui. Administratoriaus teigimu, perėjęs per kelias rankas, pastatas atiteko UAB „Dotnuvos projektai“, kuri, A. Pelikšos teigimu, ruošiasi prekiauti žemės ūkio technika.
Pirkėjų laukia ir kiti bankrutavusios AB „Linų audiniai“ pastatai. Be varžytinių parduodamas administracinis pastatas (prašoma 585 tūkst. Lt), daugiau nei 16 tūkst. kv. metrų ploto fabriko patalpos (už 747 tūkst. Lt), du sandėliai (už 153 tūkst. Lt ir 47 tūkst. Lt) ir keletas kitų pastatų bei audinių balinimo įranga (už 106 tūkst. Lt). Kiek už visa tai tikimasi gauti? A. Pelikšos teigimu, pajamas prognozuoti gana sudėtinga. Nes gauti tiek, kiek prašai, ne visada išeina. O kai kurių pastatų gal niekas apskritai nepirks. „Net ir pora milijonų būtų visai neblogai“, – sakė administratorius.

Beliko keli darbuotojai
Paklaustas, ar brangiai atsieina bankroto administravimas, A. Pelikša atsakė, jog tam didelių lėšų nereikia. Esą, pradėjus bankroto procedūrą, bendrovėje dar dirbo 110 žmonių, dabar belikę vos 3,5 etato. „Net sniego nebėra kam nukasti. Tai iš kur čia tos išlaidos bus“, – sakė administratorius. Be to, jie algoms užsidirbantys – ir už neaustinių medžiagų cechą gauta daugiau nei prašyta, ir dar vienas pastatas, už kurį tikėtasi gauti 18 tūkst. Lt, realizuotas už 53 tūkst. Lt. Be to, kol nebuvo parduotas neaustinių medžiagų cechas, dar 10 tūkst. Lt administratorius gaudavo iš nuomos – patalpas ten nuomojasi valgykla ir UAB „Lininiai audiniai“ sandėlius – kiti klientai.
A. Pelikšos teigimu, kur kas brangiau nei algos atsieina mokesčiai už pastatų apsaugą, pastatų draudimas, elektros galios mokestis, atstovavimas teisminiuose procesuose. Daug kainuosiantis ir dokumentų archyvo sutvarkymas bei aplinką teršiančių medžiagų (dažų, tepalų, padangų ir kt.) surinkimas bei atidavimas utilizuoti.
Ar ilgai dar tęsis „Linų audinių“ likvidavimo procesas? Anot A. Pelikšos, tam termino nenustatysi. Viskas priklausys nuo to, ar greitai vyks ir baigsis teismai, kaip seksis parduoti turtą. Na, o kiti darbai – archyvo bei chemikalų tvarkymas – jau įpusėję.

 

 

Kitas įrašas

Vėl paskelbtas kalėdinės loterijos laimėtojas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Video rekomendacijos:

Pirmas puslapis

Žemaitijos kadetai – Lietuvos mokyklų žaidynių vicečempionai!
Bekelė gamtoje – pramoga, paliekanti žaizdas
Baigiasi gripo sezonas
Netvarus kaimynų kuras Plungės šilumos tinklams kainavo apie 300 000 eurų

Keliai. Mašinos. Žmonės

Ką policija tikrins keliuose?
Plungėje planuojama nutiesti beveik 5 km dviračių takų
Tarnybos metu nukentėjo pareigūnas
Skirtos lėšos savivaldybėms mokykliniams autobusams pirkti

Nuomonės

Bekelė gamtoje – pramoga, paliekanti žaizdas
Gyventojai rinksis: antikinės skulptūros parke, sutvarkytos krepšinio aikštelės ar naujos pavėsinės
„Apsilankiau ir likau sužavėta…“
Savivaldybės kontrolierei teko viešai atsiprašyti

Savas

„Sau palinkėčiau nebijoti naujovių, drąsiai priimti naują etapą“
Skautų ir ne skautų olimpinėse žaidynėse Smilgiuose – 177 dalyviai!
Vienuoliktokė Emilija: „Studijos užsienyje manęs nevilioja“
Mokymai naujokams ir senbuviams

Renginiai

Žemaitijos kadetai – Lietuvos mokyklų žaidynių vicečempionai!
Profesoriaus Adomo Butrimo darbuose – Žemaitijos kultūrinis kraštovaizdis, sakraliniai ženklai, istorija
Plungė turi savo mišką
Oginskio rūmai dar nebuvo matę tiek šunų
No Result
View All Result

Laikraštis

Nuomonių ringas

Sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą, o ratus – žiemą. Nors Lietuvoje – tik pusiaužiemis, tačiau gal jau galvojate apie vasarą ir atostogas? Ar planuojate savo poilsį?

Loading ... Loading ...

Orai


Orai Plungėje

Orai


Orai Plungėje 2 savaitėms


  • Balsavimų archyvas
  • Kontaktai
  • Pagrindinis
  • Paskyra
  • Prisijungti
  • Privatumo politika
  • Registracija sėkminga!
  • Reklama
  • Slaptažodžio atstatymas
  • Laikraštis „Plungė” PDF versija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Pilkos spalvosPilkos spalvos
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset