Ketvirtadienį Savivaldybės taryba patvirtino du svarbius dalykus – rajono strateginį plėtros planą (iki 2017 metų) ir šiųmetinį Savivaldybės biudžetą. Nors atrodė, kad tokie kertiniai klausimai turėtų būti svarstomi ilgai ir ginčijantis, viskas vyko kitaip – greitai ir sklandžiai. Išskyrus porą apsižodžiavimų, kilusių tarp Savivaldybės merės Elvyros Valerijos Lapukienės ir tarybos nario, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro Audriaus Klišonio.
Apie tiesą ir išvedžiojimus
UAB „Lyderio akademija“ atstovė Indrė Butenienė tarybos nariams pristatė pagaliau baigtą rengti Plungės rajono savivaldybės 2010-2017 metų strateginį plėtros planą. Prieš tai dokumentas aptartas su dviem specialiai šiam reikalui sudarytomis komisijomis, be to, planas pristatytas Savivaldybės tarybos komitetų nariams. Į gautas pastabas, kaip tvirtino I. Butenienė, atsižvelgta.
Tarybos nariui Mykolui Pronckui strateginiame plėtros plane užkliuvo viena suma – 500 milijonų litų. Esą per 7 metus rajone už tiek bus įgyvendinta projektų. „Anksčiau buvo 200 milijonų litų. Ir ta suma man atrodė labai didelė. Galų gale skaičius išaugo iki 500 milijonų! Bet juk tai nerealu – kam rašyti skaičius, kurių neįmanoma įgyvendinti?“ – klausė M. Pronckus. Anot I. Butenienės, ji pripažįstanti, kad suma prasilenkia su realybe, bet plane įrašytas maksimalus galimų projektų skaičius, o ne tik tie, kurie garantuotai bus įgyvendinti.
Priekaištų planui turėjo ir tarybos narys A. Klišonis. Anot jo, dokumente nurodyta, jog vienas iš plėtros prioritetų yra turizmas. „Keista, kad turizmas įvardijamas kaip prioritetas, o šią sritį kuravusį Turizmo ir verslo informacijos centrą Savivaldybė panaikino“, – priekaištus išsakė A. Klišonis. Jam išsyk oponavo merė E. V. Lapukienė: „Blogai, kad tarybos narys nežino, jog Savivaldybė TVIC’o nenaikino. Savivaldybės taryba nusprendė savo turėtą dalį perduoti kitam dalininkui – Ūkio ministerijai, o ši nutarė vietoj TVIC’o steigti „Eksportuojančiąją Lietuvą“. Tokia yra tiesa, o visa kita – Klišonio išvedžiojimai, kuriuos palikim psichologams“.
Šateikiuose bus vaikų dienos centras
Tarybos narys Leonardas Želvys pristatė Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto svarstytą klausimą dėl vaikų dienos centro steigimo Šateikiuose. Prieštaraujančiųjų tam nebuvo – naujoji įstaiga palaiminta be ginčų ir diskusijų. Beje, prisidėjusi prie centro steigimo, Savivaldybė turės ir piniginę pakrapštyti – iš biudžeto teks išlaikyti vieną darbuotoją bei dengti dalį ūkinių išlaidų.
Už biudžetą – ne visos rankos
Su 2011 metų Savivaldybės biudžeto pajamomis ir išlaidomis tarybą supažindino Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis. Anot jo, projektą svarstę komitetai pateikė kelis pasiūlymus, į dalį jų atsižvelgta: sudegusių parapijos namų stogui nutarta skirti 400 tūkst. Lt (iš banko paskolos), dirbtinės dangos stadionui rekonstruoti – 150 tūkst. Lt (taip pat iš paskolos), pastatų avariniams atvejams likviduoti – 50 tūkst. Lt, centrinio stadiono rekonstrukcijos techniniam projektui rengti – 30 tūkst. Lt (iš privatizavimo fondo), policijos programoms – 15 tūkst. Lt, ligoninei (už pagalbą asocialiems asmenims) – 15 tūkst. Lt.
A. Klišonis Savivaldybės administracijos direktoriaus teiravosi, kodėl biudžete nenumatyti 600 tūkst. Lt, kuriuos reikės grąžinti į valstybės biudžetą (priminsime, jog tai – mokyklų sutaupytos mokinio krepšelio lėšos, kurias, pažeisdama įstatymą, Savivaldybės taryba leido naudoti įstaigų skoloms už paslaugas padengti). A. Krauleidis atsakė, jog šios lėšos biudžete nenumatytos, nes laukiama atsakymo iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuriam Savivaldybė išsiuntė raštą. „Manom, kad lėšas panaudojom racionaliai ir tikimės Seimo supratimo bei teigiamo atsakymo į mūsų raštą, todėl pinigai ir nenumatyti“, – sakė A. Krauleidis.
M. Pronckus siūlė nebediskutuoti, o balsuoti. Anot jo, biudžeto skaičiai „įtempti“, jais daug kas bus nepatenkintas, bet yra taip, kaip yra. A. Klišonis prieštaravo – esą biudžetas pernelyg deficitinis, kad jį būtų galima tvirtinti. Posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Algimantas Čepys plungiškius gyrė: „Jūs, palyginti su kitomis apskrities savivaldybėmis, geriausiai padirbėjot mažindami kreditorinį įsiskolinimą. Jis sumažintas net 85 procentais, apskrities vidurkis – tik 63 procentai“. Apie biudžetą teigiamai pasisakė ir Vytautas Jonutis: „Biudžetas deficitinis, bet optimistinis, rodantis, kad dar turime kur temptis. Didžiausia bėda, mano nuomone, kad trūksta pinigų programoms vykdyti, kad daugelio jų, gyvavusių ne vienerius metus, visiškai teko atsisakyti“.
Biudžetas patvirtintas, tačiau rankas už jį kėlė ne visi – prieš buvo A. Klišonis ir dar keli tarybos nariai.
Vadovaus Jaunimo centrui
Šviežiausios rajono įstaigos – nuo šių metų gyvuojančio Jaunimo centro – laikinąją direktore siūlyta skirti Simoną Pargaliauskytę. Taryba kandidatūrai pritarė. Ji puse etato dirbs tol, kol bus paskelbtas konkursas Jaunimo centro direktoriaus pareigoms eiti ir išrinktas nuolatinis vadovas. Prieš tarybą stojusi laikinoji direktorė apibūdinta taip: jauna, graži, energinga. Pati Simona sakė mėgstanti dirbti su jaunimu, randanti su juo bendrą kalbą. Iki šiol ji Kulių vidurinėje mokykloje dirbo socialine pedagoge.
Sutartis – vieneriems metams
Svarstant klausimą dėl patalpų nuomos sutarties tarp UAB Plungės šilumos tinklų ir UAB „Plungės bioenergijos“, tarybos narių nuomonės išsiskyrė. Vieni buvo už tai, kad sutartis būtų ilgalaikė, kiti – kad tik metams, trečiųjų manymu, šilumos pardavimo tarpininkas apskritai nereikalingas – tegu šilumos ūkis būna Savivaldybės įmonės (UAB Plungės šilumos tinklų) rankose.
Klausimą pristatęs V. Jonutis sakė esąs už ilgalaikę sutartį – bent jau 5 metams. Robertas Endrikas pasisakė už tai, kad sutartis būtų tik metams, o paskui tarpininko – UAB „Plungės bioenergija“ – paslaugų apskritai reikėtų atsisakyti. „Juk jei namuose turim viryklę ir puodus, šeimininkės pietums išvirti nebesamdom. Tai kam čia tarpininkas reikalingas? Turėtume atsisakyti – be gailesčio ir sentimentų. Jų investicijos seniai atsipirkusios“, – kalbėjo R. Endrikas.
Merės E. V. Lapukienės teigimu, „Plungės bioenergija“ – ne tarpininkas, o šilumos gamintojas. Ši įmonė šilumą gamina iš biokuro, o Plungės šilumos tinklai to padaryti negalėtų, nes neturi įrangos. Tai, kad merė palaiko „Plungės bioenergiją“, vėl nepatiko A. Klišoniui. „Jūsų spaudimas pasirašyti tą sutartį toks didelis, kad kyla įtarimų“, – kreipdamasis į merę, sakė A. Klišonis.
Čia įsikišo ir Vyriausybės atstovas A. Čepys. Jo teigimu, nei ta sutartis, kurią bendrovės buvo sudariusios prieš 10 metų, nei dabartinė jam nepatinkanti. Priežastis – susitarimas prieštarauja įstatymui ir yra negalimas, nes Savivaldybei priklausanti UAB Plungės šilumos tinklai patalpas nuomoti gali tik konkurso būdu, o ne kam panorėjusi.
Taryba vis dėlto nutarė sutartį pasirašyti, tačiau kol kas tik – vieneriems metams.
