Kiekvienais metais iš Plungės rajono savivaldybės biudžeto skiriama atitinkama suma rajono bendruomenių veiklai remti. Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje išklausyta informacija, kokius projektus bendruomenės įgyvendino, kiek pinigų jiems išleido.
Šiemet bendruomenių iniciatyvoms skatinti asociacijai „Plungės kraštas“, vienijančiai rajono bendruomenes, iš biudžeto skirta 17 800 eurų. Kaip sakė Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, suma kasmet didėja. Pernai buvo 17 tūkst. eurų, dar ankstesniais metais – 10 tūkst. eurų. Kaip ir minėta, iš šių lėšų bendruomenės vykdo projektinę veiklą, sumoka už komunalines paslaugas. Tiesa, prie didesnių projektų įgyvendinimo Savivaldybė taip pat prisideda skirdama papildomų pinigų.
Šiais metais iš biudžeto 32 200 eurų suma prisidėta prie Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ įgyvendinamo projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“. Pernai šios idėjos techniniam projektui parengti Savivaldybė skyrė 24 200 eurų.
Be Savivaldybės lėšų, bendruomenėms pinigų nubyra ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pasak Ž. Vaitkuvienės, kasmet skiriama apie 24 000 eurų. Iš šių lėšų bendruomenės įgyvendina pačius įvairiausius projektus: kultūros, sporto, švietimo, nedidelius infrastruktūros.
Kaip minėjo asociacijos „Plungės kraštas“ pirmininkė Rima Jokubauskienė, iš rajone veikiančių 24 bendruomeninių organizacijų 16 yra aktyvių. Jos teikia projektus pagal visas Savivaldybės finansuojamas programas, taip gaudamos nors ir nedideles sumas aktyvina savo bendruomenes.
R. Jokubauskienė neslėpė, jog šiemet pagyrų verta Kulių bendruomenė, savo projektui gavusi 968 406 eurus. Apie kuliškių planus „Plungė“ jau yra rašiusi, tad tik trumpai priminsime, kad projektu siekiama renovuoti ir bendruomenėms poreikiams pritaikyti bažnyčiai priklausantį vadinamąjį baltąjį pastatą. Dar 13 tūkst. eurų „Alantas“ „išplėšė“ iš Sporto rėmimo fondo projektui „Judėk“. „Kitos rajono bendruomenės pagal galimybes paraiškas teikia Žemės ūkio ministerijai. Gavusios finansavimą pačios nusprendžia, ką reikėtų patvarkyti, ką pagerinti. Juk gyvenant vietoje aiškiau matosi, ką reikia keisti ir kaip turėtume gyventi“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė. Beje, kaip pastebėjo pranešėja, Žemės ūkio ministerija projektus viešosioms erdvėms sutvarkyti finansuoja tik kas trejus metus. Šiemet ministerija finansavimą skyrė įvairiems renginiams.
„Norime pasiguosti, kad dėl dokumentų gausos bendruomenės panašėja į mažąsias bendrijas ar uždarąsias akcines bendroves“, – neslėpė R. Jokubauskienė. Pasiguosti bendruomenės gali bent jau tuo, jog turi buhalterį, kuris padeda susitvarkyti su finansais, įvairiomis ataskaitomis.
Kaip ir minėta, rajone yra registruotos 24 bendruomenės, tačiau tik 16 veikia aktyviai. Viena sustabdė veiklą, o kitos kokios nors didesnės projektinės veiklos nevykdo, bet, kaip sakė R. Jokubauskienė, vieną ar du kartus per metus susirenka.
