Antradienį rajono Savivaldybėje Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio metu išsakyta nemažai priekaištų UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) direktoriui Algirdui Vaitkui. Priekaištų lavina direktoriaus pečius užgriuvo po kelis mėnesius trukusio įmonės audito.
Įmonės veiklos auditas išryškino begales pažeidimų ir įvairių neatitikimų nuostatams. Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė pateikė audito ataskaitą. Komiteto narių ji nenudžiugino, priešingai – sukėlė nepasitenkinimą. Pasak kontrolierės, mieste daugiabučių savininkai per metus moka po 133 litus, o privačių valdų ir įmonių savininkai – pagal turimo konteinerio dydį (už vieną kubinį metrą – 28 litai) bei priklausomai nuo išvežimo dažnumo (nors rinkliava buvo nustatyta turto vienetui, nepriklausomai nuo minėtųjų veiksnių).
Dar 2007 metų gegužės 3 dieną keturių savivaldybių (Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių) merai pasirašė sutartį su TRATC’u. Tąkart aptarti rinkliavos dydžiai, įmonės veikla, įsipareigojimai. Sutarta, kad visose savivaldybėse bus patvirtintas vienodas rinkliavos dydis. Deja, mažeikiškiai, gyvenantys daugiabučiuose, moka mažiau (po 115 litų).
Kaip teigė D. Jarašiūnienė, įmonė tikrai negyvena taupiai: neekonomiškai naudoja lėšas, vietoj planuotų 15 etatų šiuo metu yra 23. Savivaldybės už kiekvieną toną komunalinių atliekų įmonei sumoka po 171 Lt. Pasak kontrolierės, ši suma faktiškai nėra pagrįsta ir nebuvo niekur aptarta. Kritikos lavina tuo nesibaigė.
TRATC direktorius Algirdas Vaitkus tikino, jog jau pernai visi gyventojai už atliekų išvežimą mokėjo nuo turto vieneto: privačių namų gyventojai Plungės mieste – 175 Lt, o kaimuose – 87 Lt. Direktorius patikslino, jog už atliekų kiekį ir išvežimo dažnumą priklausantį mokestį moka tik įmonės, o gyventojai – pagal nustatytas nekintančias kainas. O dėl mažeikiškių direktorius sakė – esą tik auga vadinamasis rinkliavos deficitas ir jų įsiskolinimas TRATC’ui.
Rajono merė Elvyra Valerija Lapukienė taip pat piktinosi įmonės veikla. Ji priminė, jog 2008-ųjų vadinti
pelningais tikrai nereikėtų, mat pinigų liko vien dėl to, kad įmonė neatliko visų žadėtųjų darbų. Tad „ant to žaisti“ ir girtis nereikėtų.
Tarybos narys Voldemaras Bučius teiravosi, ar vedama apskaita už įmonių atvežtas atliekas. TRATC direktorius tikino, jog tikrai taip, deklaruojama ir išrašomos sąskaitos-faktūros, pagal kurias įmonės atsiskaito.
„Klimpstama į smulkias detales. Atliktas išsamus patikrinimas ir nustatyta daug pažeidimų, nuostatų neatitikimų. Ką mums daryti – direktorių atleisti ar TRATC’ą duoti į teismą už visa tai, kas padaryta negerai?“ – retoriškai klausė komiteto pirmininkas Vytautas Jonutis, kuris šioje įmonėje netvarkos įžvelgia daugiau nei bet kuriame „uabe“.
Pirmininkui antrino ir kitas tarybos narys Robertas Endrikas. Anot jo, baisu net žiūrėti, kaip organizuojamas darbas, rinkliavos reglamentuose – didžiulė netvarka, visose srityse – daug pažeidimų. Ir apskritai tarybos nariui neaišku, kaip po audito rastų pažeidimų direktorius gali eiti savo pareigas. R. Endrikas suabejojo direktoriaus kompetencija, kuris per dvejus metus nesugebėjo susitvarkyti įmonėje.
Tačiau A. Vaitkus gynėsi, jog per dieną tokie dalykai nepadaromi. Direktorius neįžvelgė didelių pažeidimų, dėkojo kontrolieriams už pastabas, sakė stengsiąsis viską ištaisyti iki nurodytų terminų. „Kažkas turi vykdyti budelio darbą. Mes būtent jį ir darome“, – teisinosi A. Vaitkus.
Komiteto pirmininko prašymu, kalbėti reikėtų kaip įmonės direktoriui, o ne politikui. A. Vaitkus dievagojosi žinąs visas bėdas ir tikrai jas spręsiąs.
Merė sakė nė vienos pusės neginanti, bet norėjo dalykiško susitikimo, o ne politikavimo. R. Endrikas, reaguodamas į merės pastabą, tiesiai šviesiai TRATC direktoriaus klausė, kodėl sąskaitos išrašomos per tarpininkus? A. Vaitkus į tai atkirto, esą nebūtų nė kiek pigiau, jei nebūtų tarpininkų, taip net laiko esą sutaupoma.
„Kodėl įsigijot elektronines svarstykles ir pusantrų metų jos stovėjo nenaudojamos?“ – nenurimo R. Endrikas. Anot A. Vaitkaus, viskas buvo teisėta ir suderinta, neva atliekos buvo sveriamos pagal patvirtintą reglamentą.
Griežtą nuomonę išsakė ir rajono vicemeras Juozas Šlepetis, prieš tai padėkojęs kontrolieriams už gerai atliktą darbą. Anot vicemero, per kelerius metus susikaupė daug netvarkos, tad nėra kitos išeities, kaip nubausti direktorių arba nušalinti nuo pareigų.
V. Bučius pritarė, kad viskas ištaisoma, bet už klaidas reikia mokėti.
Susitikimą reziumavęs komiteto pirmininkas sakė, jog situacija yra prasta, įmonė blaškosi ir neaišku, ar ji dirba – kaip operatorius – per tarpininkus, ar kaip įmonė. V. Jonučio teigimu, svarstyti šį klausimą teks siūlyti tarybai.
