Antradienį Savivaldybėje aptartas Plungės miesto ir jo prieigų transporto srautų bei infrastruktūros specialusis planas ir bene svarbiausioji jo dalis – planuojamasis tunelis po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje. Pasitarime dalyvavo Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Albinas Ragauskis, VĮ „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas. Kadangi ant nosies rinkimai, suinteresuotumą opia problema demonstravo ir vietos politikai, kandidatai į Savivaldybės tarybą.
Kaip susitikimo pradžioje sakė J. Razma, idėja surengti tokį susitikimą jo ir merės Elvyros Valerijos Lapukienės galvoje kirbėjo jau senokai. Juolab kad jau parengtas Plungės miesto ir jo prieigų transporto srautų bei infrastruktūros specialusis planas – reikia pradėti galvoti, kaip jį įgyvendinti.
Priminsime, jog daugelį metų puoselėta idėja virš geležinkelio statyti viaduką. Tačiau ją užgesino Kultūros vertybių apsaugos departamentas, pareiškęs, jog objektas darys neigiamą įtaką netoliese esančiam Oginskių dvaro ansambliui, ir uždraudęs viaduko statybas. 2010-ųjų lapkritį patvirtintame
minėtajame specialiajame plane vietoj viaduko – jau tunelis. Nuo jo šio plano įgyvendinimą ir planuojama pradėti.
Anot Seimo nario J. Razmos, reikėtų pasinaudoti tuo, kad Plungėje lankęsis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis palaimino tunelio statybą ir pažadėjo pinigų objekto techniniam projektui parengti. J. Razmos teigimu, dabar esąs kaip tik tas laikas, kai galima išspręsti geležinkelio kirtimo problemą, kurią jis pats atsimenąs dar nuo vaikystės laikų.
Pradėjus kalbą apie tunelį, kilo diskusijos. Kelių direkcijos atstovo P. Tekoriaus manymu, tunelis po geležinkeliu nėra pati geriausia išeitis. Anot jo, pastatyti tą tunelį nebūtų nei labai brangu, nei sudėtinga, tačiau vėliau esą brangiai atsieis jo eksploatacija. „Ar tą vietą kas nors ištyrė geologiškai? Mano manymu, ten vandeninga vieta, todėl tunelyje nuolat kaupsis vanduo, kurį teks surinkti ir pumpuoti lauk. Tai Savivaldybei gana brangiai kainuos“, – kalbėjo P. Tekorius. Be to, problemų būsią ir nužeminant sankryžas (su Stoties, Žemaitės gatvėmis).
Pasitarime dalyvavusio statybinės organizacijos vadovo Jono Varkalio nuomone, ten gali tekti statyti siurblinę (o gal ir dvi!), nes vandens tikrai būsią.
Padiskutavę apie tunelį, pasitarimo dalyviai vėl grįžo prie Plungės miesto ir jo prieigų transporto srautų bei infrastruktūros specialiojo plano. Esą jį reikia išdalyti gabaliukais, nusistatyti prioritetus, ką pirmiausia reikia įgyvendinti, ir kiekvienam gabaliukui parengti dar po perspektyvinį planą. Taigi planui reikia planiukų… O kai jie bus parengti, ir apie darbus bus galima pradėti galvoti.
Tuomet pokalbį pertraukė vienas iš „Vičiūnų“ įmonių grupės savininkų Liudas Skierus. Anot jo, šis pasitarimas – kažkoks keistas ir nekonkretus. „Juk buvo ministras, pažadėjo pinigų techniniam projektui, tai priimkim konkretų sprendimą ir imkimės darbų. O mes dar kalbam apie etapus, planus. Planuojam jau dešimt ar penkiolika metų, bet nieko nedarom“, – piktinosi verslininkas. Jo manymu, kaip tik dabar yra galimybė veikti – juk rinkimai, visi nori įsiteikti rinkėjams. Todėl ta galimybe reikėtų skubiai naudotis, jei ne, vėl reikės laukti kitų – Seimo – rinkimų, kol vėl visi bus labai geranoriški.
L. Skierus pasisakė ir dėl neva labai brangios tunelio eksploatacijos. „Aš nesu muzikos mokytojas, tokius dalykus išmanau ir galiu atsakingai pareikšti, kad jokio brangumo aš čia nematau. Jokių siurblinių nereikėtų, nes žemiau teka Babrungas. Tereiktų įrengti nuvedimą“, – kalbėjo vienas iš „Vičiūnų“ savininkų.
O kuo prie tunelio statybos galėtų prisidėti AB „Lietuvos geležinkeliai“? Kaip sakė bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Ragauskis, „Lietuvos geležinkeliai“ niekuo neprisidės, kelių tiesimas – ne jų sritis. Apskritai bendrovė Plungėje esanti investavusi apie 10 milijonų litų – stoties pastato atnaujinimas, platformos, pervažos tvarkymo darbai. Ateityje nuo Plungės iki Šateikių planuojama įrengti antruosius bėgius. Jų dėka esą Plungėje rečiau ir trumpiau bestovės krovininiai traukiniai. Kada tai bus? Pasak A. Ragauskio, antrųjų geležinkelio kelių tarp Plungės ir Šateikių projektas tėra rezervinis, todėl jo įgyvendinimo galima tikėtis maždaug po dešimtmečio.
Pasitarimo pabaigoje konstatuota, jog tunelio klausimas iš mirties taško pajudintas. Mat Savivaldybės administracija, kaip teigė vicemeras Juozas Šlepetis, į Susisiekimo ministeriją jau išsiuntė raštą dėl lėšų skyrimo tunelio techniniam projektui rengti. Be to, kitą savaitę J. Razma numatęs susitikimą su ministru E. Masiuliu. „Na, o mes, kai tik gausim nurodymą iš Susisiekimo ministerijos, imsimės veiklos“, – sakė kelių direkcijos atstovas P. Tekorius.
