Apie Vilniaus universiteto svarbą Lietuvos švietimui net nereikia kalbėti. Daugiau nei 400 metų gyvuojanti institucija išugdė labai daug kūrybingų, protingų, unikalių asmenybių, kurios garsina mūsų šalį. Tiesa, universiteto kompleksas – daugeliui vis dar mažai pažįstamas. Ypač – jo istorija, architektūra, galiausiai, žmonės, kurie čia mokėsi. O pažinti ne tik jų, bet ir visos Lietuvos Alma Mater – būtina. Ne veltui sakoma, kad Vilniaus universiteto (VU) pastatų kompleksas turėtų būti pati svarbiausia Vilniaus miesto lankytina vieta.
Architektūroje – stilių samplaika
VU traukia akis ne tik savo istorija, tačiau ir didybe. Beveik visą Senamiesčio kvartalą užimantis universitetas susideda iš keliolikos pastatų, trylikos kiemelių, kurie apima tiek ugdymo įstaigas, tiek kultūrines erdves. Visos jos labai puikiai atspindi Lietuvos švietimo sistemą. Tai lyg evoliucinis jos kelias nuo pirmųjų žingsnių iki šių dienų. Suklusti turėtų tie, kurie domisi architektūra, kadangi visas kompleksas labai skoningai jungia skirtingų periodų architektūrinius stilius, kuriuos kūrė žymiausi vietos menininkai.
Jėzuitų ordinas 1570-aisiais metais įsteigė kolegiją, kuri 1579 metais Stepono Batoro iniciatyva buvo pertvarkyta jau į universitetą. Gana greitai jo globon pateko ir nuostabaus grožio gotikinė Šv. Jonų bažnyčia. Ir nors šiandien iš didingo gotikinio stiliaus matyti tik smailiaarkiniai šoniniai langai bei kelios kontraforsos, tačiau pačios bažnyčios didybės tai nesumenkina. Taip pat atskiro dėmesio vertas ir Ketvirtasis pastatas, kadangi matyti įmantri rokoko stiliaus ornamentika fasade. Baroko stiliaus ženklus taip pat pamatysite 11-ajame VU pastato fasade ir jame esančiame J. Lelevelio salės interjere bei 12-ajame pastate, kurioje šį stilių išduoda pirmojo aukšto langų arkos. Vilniaus universiteto pastatai išties jungia labai daug skirtingų stilių. Galbūt dėl to XXI amžiaus žmogaus akys ir suteikia šiam kompleksui tiek daug svarbos.
Kad ir kaip akis traukia unikali architektūra, tačiau reikia nepamiršti ir garbių žmonių, kurie čia mokėsi, o paskui dažnai ir dirbo bei garsino mūsų šalį. Vienas gražiausių yra poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kiemelis. Jame galite išvysti varpą, kuris yra skirtas Vinco Kudirkos laikraščio „Varpas“ 100-mečiui paminėti. Taip pat siūlome aplankyti ir Simono Daukanto kiemelį, kurio viduryje auga mažas ąžuoliukas, atvežtas iš S. Daukanto gimtinės. Dar vienas – M. Daukšos kiemelis, kuris buvo suformuotas XVIII a. viduryje. Didysis kiemas yra vadinamas P. Skargos. Jame išvysite ne vieną barokinio stiliaus pastatą, kurie susilieja į harmoningą visumą. Dėmesio vertas ir mažas uždaras kiemelis, pavadintas profesoriaus Lauryno Gucevičiaus vardu. Jame yra artilerijos kadetų mokykla, kurioje paskaitas skaitė L. Stuoka-Gucevičius. Aplankykite ir tautosakininko Simono Stanevičiaus kiemelį. Jis buvo VU studentas. XIX amžiuje buvo sukurtas ir Arkadų kiemelis, kuriame rasite Filologijos fakulteto katedras, Užsienio kalbų institutą bei Orientalistikos centro auditorijas.
Kiekvienas kiemelis – unikali erdvė. Ne tik savo stilistika, tačiau ir aura, kuri sklando. Ne veltui sakoma, kad studentai dažniausiai pasirenka savo širdžiai labiausiai mielą kiemelį, kuris geriausiai atspindi jų dvasią, galbūt norus, kurie turėtų būti įgyvendinami studijavimo laiku.
Svarbu tai, kad Vilniaus universitetas – ne tik jame besimokančių studentų bei dirbančių mokslininkų, tačiau kiekvieno lietuvio erdvė. Juk jis, galima sakyti, yra svarbiausias mūsų architektūros paveldas, puikiai iliustruojantis 400 šalies metų.
Vilniaus observatorija
Greta Šv. Jonų bažnyčios varpinės akis traukia ir Antrasis VU pastatas, kuris 1752–1776 m. Tomo Žebrausko pastangomis buvo paverstas observatorija. Ji tikrai verta dėmesio, nes yra viena seniausių Europoje ir didingai primena apie LDK laikus. Nors šio objekto paskirtis – aiški, tačiau daugelis čia ateina pasigrožėti pastato architektūra. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijai jos patį pirmą teleskopą padovanojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiasis kariuomenės vadas Mykolas Radvila. Taip jis stengėsi prisidėti prie Lietuvos švietimo ir žinių puoselėjimo. Ši universiteto observatorija ypač suklestėjo, kai jai pradėjo vadovauti Martynas Počobutas (nuo 1764 iki 1807 m.). Jo pagrindinis indėlis yra finansų pritraukimas įvairiais būdais. Jie buvo skirti moderniai įrangai pirkti. Didesniam kiekiui daiktų taip pat reikėjo erdvės, tad papildomai statytas priestatas jiems laikyti.
Apskritai astronomija Lietuvoje vėl tapo svarbiu mokslu tik tarpukario metais. Tuomet observatorijai buvo išskirtas specialus sklypas M. K. Čiurlionio gatvėje. Jame pastatyti keli bokšteliai. Šiuo metu observatorija bendradarbiauja su kitomis Europos observatorijomis ir prisideda prie reikšmingų tyrimų. Atliekami įvairūs tyrimai, kurie apima žvaigždžių populiacijų analizes, spiečių fotometrinius tyrimus, daromi žvaigždžių atmosferų ir jose vykstančių procesų modeliavimo darbai ir t. t. Vilniaus observatorija buvo reikšminga tiriant galaktikų (Andromedos galaktikos (M31) bei Trikampio galaktikos (M33) žvaigždes.
Kiti Vilniaus perlai
Nors Vilniaus universitetas dažnai vadinamas pačia svarbiausia miesto širdimi, tačiau dėmesio vertų architektūrinių objektų čia tikrai daugiau. Pavyzdžiui, Radvilų rūmai Vilniuje, kuriuose gyveno šios garsios giminės atstovai. Labiausiai visa giminė vertinama dėl milžiniško kultūros paveldo, kuris plėtė to meto žmonių savimonę. Šiuo metu rūmuose veikia Lietuvos dailės muziejaus filialas. Dabartiniai rūmai – atkurti pagal to meto šaltinius. Jeigu norite pamatyti originalius – juos išvysite 1653 m. vokiečių medalininko Sebastiano Dadlerio (1586–1657) medalyje. Jis buvo nukaltas Jonušo Radvilos inauguracijos į Vilniaus vaivadas dienos proga.
Taip pat vertas dėmesio ir Chodkevičių rūmų kompleksas, kurio architektūra atspindi vėlyvojo klasicizmo, gotikos ir renesanso samplaiką. Objektas pradėtas statyti dar XVI amžiuje. XVII–XVIII amžiuose rūmai buvo ne tik vis plečiami, tačiau taip pat ir perkurti, kadangi juos vis naikino gaisrai bei užpuolimai. 1754–1762 metais atlikta rekonstrukcija, kurioje puikiai atsispindi vėlyvojo klasicizmo bruožai. Įdomu tai, jog daugiau nei tris šimtmečius juose gyveno mažiausiai aštuonios Supraslio šakos Chodkevičių kartos, kurios tobulino tiek rūmų interjerą, tiek eksterjerą. Pagrindinis šių rūmų pastatas yra net trijų korpusų: centrinis (vakarų) bei pietų ir šiaurės sparnai, tad tai suteikia objektui daugiau didingumo bei prabangos.
Galiausiai, Vilniuje dėmesio vertas ir puikiai visiems žinomo menininko M. K. Čiurlionio namas Vilniuje. Garsus žmogus čia „gyvena“ daugiau nei 100 metų, o jo palikimas – įkvėpimas mums kiekvienam pajusti, kaip gyveno ir ką kasdien matė genijus. Šis lankytinas objektas buvo atidarytas 1995 m. rugsėjo 22 d. Metais minint M. K. Čiurlionio 120-ąsias gimimo metines. Unikaliai atkurtuose namuose galima pamatyti menininko kūrybos pavyzdžius, istorinės fotografijos momentus, akis trauks tobulai atkurtas to meto interjeras, eksponuojamos aukštos kokybės Čiurlionio darbų reprodukcijos, rengiamos įvairios meninės parodos ir panašiai. Turistams siūlomos edukacinės programos: „Čiurlionio muzikos pasaulis“, „Svečiuose pas Čiurlionį“, „Šiandien karaliai mums pasakas seka“, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kaip visuomeninis ir kultūros veikėjas. Tapatumo ir nacionalumo paieškos“, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Laiškai broliui“, „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kaip „renesansinė“ asmenybė“ ir t. t. Užsukite, pažinkite, atraskite. Tiek Čiurlionio talentą, tiek viso Vilniaus grožį.
Tekstas parengtas pagal Turizmo rinkodaros asociacijos įgyvendinamo projekto Nr. 05.4.1-LVPA-K-808-02-0022 „Turizmo e-rinkodaros priemonių taikymas“, įgyvendinamo pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“, informaciją.
Daugiau apie šiuos bei kitus lankytinus objektus Lietuvoje rasite https://tura.lt/atrask-lietuva/.
