Neseniai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, kurios tikslas, kaip skelbiama, – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės medicinos paslaugos. Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 metų. Vyriausybė reformai pritarė. Lieka sulaukti, ką šiuo klausimu nuspręs Seimas. Tačiau aišku viena: pradėjus riedėti reformos traukiniui, ne visoms dabar veikiančioms ligoninėms pavyks išsilaikyti. Kaip numatomi pokyčiai atsilieps Plungei? Apie tai – pokalbyje su laikinuoju Plungės ligoninės vadovu Remigijumi Mažeika ir Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskiene.
– Koks Jūsų požiūris į sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos būtinybę?
R. Mažeika: Sveikatos sistemos tobulinimo aktualumas yra akivaizdus. Visų pirma todėl, kad jos organizavimas niekada nebuvo tobulas, tenkinantis pacientus, medikus ir politikus dėl paslaugų prieinamumo, kokybės ir efektyvumo. Ir visi sistemos dalyviai dažnai turi skirtingus vertinimus ir lūkesčius. Aktualus yra ir todėl, kad sveikatos paslaugų industrija labai sparčiai vystosi – atsiranda naujos diagnostikos ir gydymo galimybės, kurios leidžia trumpinti pacientų gulėjimo ligoninėse trukmę arba savo problemas išspręsti dienos paslaugų būdu.
Visiškai pritariu, kad pacientams reikia didesnės pagalbos randant tiesiausią kelią gauti būtinas paslaugas jau nuo šeimos gydytojo kabineto. Šiuo metu gyvybei pavojingoms būklėms gydyti jau sukurti paslaugų teikimo klasteriai saugiam pacientų judėjimui iki aukščiausio lygio gydymo įstaigų. Turiu omenyje širdies infarkto, insulto, politraumų, perinatologijos. Čia paciento kelias nuo namų iki klasterių centrų yra aiškus, deja, dar funkcionuoja nepakankamai gerai, nemažai pacientų pavėluotai patenka į centrus, todėl išlieka perteklinis mirtingumas, taip pat dėl organizavimo trūkumų.
Naujai suformuotas infekcinių ligų klasteris apima daugelį rajoninių ligoninių, tarp jų ir Plungės. Be jų nebūtų galėjusi funkcionuoti sveikatos sistema. Labai garbingai Plungės medikai atlaikė visus šiuos iššūkius. Neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei Plungėje nebūtų gydomi šie pacientai. Labai svarbus onkologijos klasteris, kuris dar nėra funkcionuojantis. Turiu omenyje, kad nuo įtariamos onkologinės ligos iki diagnozės patvirtinimo ir gydymo pradžios neturėtų praeiti daugiau kaip, tarkime, 20 dienų. Nepaprastai svarbus klausimas pacientams susijęs ir su didelėmis eilėmis, nesutvarkyta logistika. Nemačiau atliktos analizės, bet čia būtini pokyčiai.
Kitas klausimas – integruotos paslaugos, kurios yra labai svarbios pacientams. Kelias nuo šeimos gydytojo, specialisto konsultacijos, stacionarinio gydymo ir, esant poreikiui, slaugos namuose organizavimo. Čia matau didelę prasmę, todėl Plungės ligoninė nuo sausio pradėjo teikti slaugos paslaugas namuose. Komandoje yra ir kineziterapeutas, kurio paslaugų gyventojai labai pageidauja.
O. Gerulskienė: Atliktų analizių ir tarptautinių ekspertų vertinimu, šiandieninei sveikatos priežiūrai būtini pokyčiai. Turime daug ligoninių, daug apsilankymų pas gydytojus, bet atsiliekame pagal gyventojų sveikatos rodiklius nuo kitų ES valstybių. Esama sveikatos priežiūros sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti. Ligoninėse lovų daug, o efektyvumas mažas. Pernelyg didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, per mažai dėmesio ligų prevencijai, konkrečiam paciento atvejui. Sveikatos sutrikimus, kuriuos galėtų išgydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai, šiandien sprendžiame ligoninėse.
– Kaip vertinate planuojamą pertvarką, kokie pliusai ir minusai?
R. Mažeika: Kaip minėjau, pokyčiai yra reikalingi. Įstatymų paketui, kurį Vyriausybė teikia Seimui, turbūt galima pritarti.
Tačiau sąžininga būtų teikiant įstatymų paketą pateikti ir svarbiausią Vyriausybės nutarimo projektą – kokiais kriterijais Vyriausybė nustatys įstaigų tinklą ir kokios pasekmės bus tiek medikų bendruomenei, tiek, svarbiausia, pacientams. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojančiame nutarime yra numatytas vienas rodiklis – akušerijos skyrius gali funkcionuoti, jei ligoninėje gimdymų yra ne mažiau kaip 300 per metus. Nauju nutarimu patvirtinus neįgyvendinamus rodiklius, tarkime, „tam tikrą“ chirurginių operacijų skaičių, automatiškai būtų priimtas nepalankus sprendimas tiek čia dirbantiems medikams, tiek pacientams.
Didžiausią riziką matau tame, kad radikalesniam tinklo pertvarkymui nėra parengti būtini specialistai. Turiu omenyje, kad tuose rajonuose, kuriuose neliks stacionarinės chirurgijos, neliks ir intensyviosios terapijos. Norint užtikrinti nors panašią būtinąją pagalbą, reikia įdarbinti bent keturis skubiosios pagalbos rezidentūrą baigusius gydytojus. Deja, šiandien tokių galimybių nėra, tokių specialistų šalyje rengiama labai mažai. Taigi pacientams nieko negalėsime pasiūlyti, grėstų ženkliai pablogėjęs paslaugų prieinamumas ir pacientų saugumas. Tą patį galima būtų pasakyti apie psichinės sveikatos problemas ir specialistų trūkumą. Deklaruojamas per mažas paslaugų teikimas, aukštas sergamumas, bet rengiamų specialistų skaičius visiškai neatitinka poreikio.
– Visuomenė nuogąstauja, jog Plungės ligoninė po pertvarkos teiks tik slaugos paslaugas. Ar pagrįsta tokia žmonių baimė?
R. Mažeika: Mes labai atsakingai dalyvavome, atidžiai analizavome visą tinklo pertvarkos svarstymų eigą, jautėme visos Savivaldybės vadovybės didelį palaikymą ir įsitraukimą. Mūsų tikslas – padaryti viską dėl ligoninės ateities.
Pas mus dirba darbingo amžiaus aukštos kompetencijos chirurgijos, traumatologijos, intensyviosios terapijos personalas, per metus atliekama per 1 300 operacijų, kasdien atliekamos endoskopijos, kolonoskopijos su bendrąja nejautra, taip užtikrinant onkologinių ligų prevenciją ir gydymą. Mūsų įsitikinimu, teikiamų chirurgijos / traumatologijos paslaugų kokybė ir pacientų saugumas nė kiek neatsilieka nuo didžiųjų ligoninių, pacientų yra pakankamai, jie pasitiki medikais, todėl nėra objektyvaus pagrindo redukuoti šias paslaugas. Be to, kraujagyslių chirurgas pradėjo atlikti planines venų operacijas, reanimatologas teikia lėtinio skausmo gydymo paslaugas, kurių poreikis tikrai didelis. Pacientai atvyksta iš Mažeikių, Telšių, turime sėkmės istorijų. Kaip vienas iš prioritetų yra ir kitų dienos chirurgijos paslaugų plėtra. Taigi ligoninė atsakingai dirba pacientams.
– Tad kokių pokyčių turėtų laukti plungiškiai?
O. Gerulskienė: Darbo grupė, sudaryta mero potvarkiu praėjusių metų sausio 28 dieną, išanalizavo Plungės rajono savivaldybėje teikiamų paslaugų struktūrą, jos apimtis, esamus išteklius, infrastruktūrą ir pateikė konkrečius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl planuojamos sveikatos sistemos pertvarkos.
Pagrindiniai pokyčiai ligoninėje būtų susiję su diagnostikos, efektyvių paslaugų plėtra.
R. Mažeika: Įvertinę pandemijos atskleistas problemas, matome, kad skubiosios pagalbos skyrius visiškai neatitinka reikalavimų: erdvės mažos, stebėjimo palata neatitinka saugumo pacientams kriterijų, personalo darbo sąlygos taip pat nekokios. Todėl ministerijai pateikėme siūlymą investuoti į šio skyriaus pertvarkymą, jį modernizuojant, praplečiant, įsigyjant būtinos monitoravimo įrangos.
Kadangi keliamas tikslas sumažinti išvengiamų hospitalizacijų skaičių (didelė dalis sergančiųjų lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, plaučių ligos, cukrinis diabetas, gali kokybiškai gydytis ne stacionare), nuo vasario mėnesio planuojame organizuoti dienos stacionaro paslaugų teikimą.
Jau minėjau, startavome su slaugos paslaugų teikimu namuose.
Be to, būtina gerinti higienos sąlygas pacientams, todėl ministerijai pateikėme projektą įrengti vienutes, dvivietes palatas vietoj buvusių keturviečių. Taip pat teikiame paraišką įrengti rekuperacinę sistemą.
Dar vienas būtinas dalykas – senojo pacientų lifto atnaujinimas.
Taigi, kaip matote, iš Sveikatos apsaugos ministerijos neprašome investicijų, kurios keltų abejonių dėl ligoninės išlikimo – jos nukreiptos į pacientų poreikių geresnį tenkinimą.
Savo ruožtu ligoninė vykdo kompiuterinio tomografo atnaujinimo pirkimo procedūras, tikėtina, kad netrukus pasiūlysime kitos kokybės diagnostikos paslaugas. Ir čia labai noriu padėkoti Savivaldybės vadovybei, kad palaikė medikų prašymą.
Visa tai būtų nebesvarbu, jeigu trūktų ar nebeliktų specialistų. Todėl didelę darbo laiko dalį vadovybė skiria medikų paieškai ir pritraukimui. Labai svarbi žinia, kad nuo sausio ligoninėje patyrusią terapeutų komandą papildė jauna gydytoja.
O. Gerulskienė: Vienas iš reformos pagrindų – sveikatos centrų steigimas savivaldybėse. Sveikatos centras bus vienas iš ligoninės struktūrinių padalinių, kurio tikslas – kartu su Savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą, rūpintis, kad gerėtų jų kokybė ir prieinamumas. Bus suformuojamas bazinis sveikatos priežiūros paslaugų paketas, integruojant pirmines ir antrines ambulatorines, dienos sveikatos priežiūros paslaugas, įtraukiant visuomenės sveikatos biurą. Plungės rajone veikiančios trys privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos galės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su ligonine, visuomenės sveikatos biuru, o įkurtas centras koordinuos bazinį paslaugų teikimą.
– Ar pertvarka gali turėti įtakos Plungės ligoninės savarankiškumui? Negresia „jungtuvės“?
R. Mažeika: Klausimas, į kurį šiuo metu atsakyti sunku. Kalbant apie „jungtuves“, svarbu žinoti, „vardan ko ir su kuo“. Lietuvoje yra įvairių pavyzdžių tiek medicinoje (Skuodo ligoninė), tiek aukštajame moksle. Galbūt ateis toks laikas, kai medikams bei pacientams bus naudinga tai svarstyti – funkcijų, paslaugų pasidalijimas, pacientų kelio užtikrinimas ir panašiai.
Akivaizdu, kad pasiūlymą turėtų pateikti didelė trečio lygio paslaugas teikianti ligoninė, nes su kaimynais nelabai yra prasmė, turint omenyje, kad tiek psichiatrijos stacionarines, tiek ir akušerijos paslaugas kaimynai jau teikia plungiškiams.
