Į Savivaldybės tarybą bandęs patekti verslininkas Alfredas Stropus prieš pat rinkimus, vasario 25-ąją, „Plungės“ laikraštyje gyrėsi savosios UAB „Alfva“ restruktūrizacija, tikino, kad negražios kalbos apie įmonę esančios tik šmeižtas. Lyg tyčia tą pačią vasario 25-ąją Klaipėdos apygardos teismas „Alfvai“ iškėlė bankroto bylą. Išeitų, jog kandidatas rinkėjams gerokai „skiedė“.
Dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Alfva“ į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi bankas „Swedbank“. Mat jam įmonė buvo gerokai prasiskolinusi. Teismas banko reikalavimą tenkino – priimta nutartis restruktūrizuojamai „Alfvai“ kelti bankroto bylą. Bankroto administravimas perduotas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, įgaliotasis asmuo – Tomas Malinauskas.
Anot „Klaipėdos administratorių biuro“ atstovo T. Malinausko, šiuo metu bankroto administratorius perima įmonę, bendrovės kreditoriams siunčiami pranešimai apie bankrotą ir prašymai pranešti apie „Alfvos“ įsiskolinimus. Kiek tiksliai „Alfva“ turi skolų, T. Malinauskas sakė negalįs įvardyti, tai būsią aišku maždaug po pusantro mėnesio, kai biuras gaus atsakymus iš kreditorių ir kai „Alfvos“ įsiskolinimus patvirtins teismas.
T. Malinausko teigimu, įmonės veikla dar nenutraukta, joje dirba apie 170 žmonių. Ar „Alfva“ jiems skolinga ir už kiek mėnesių nemokėti atlyginimai, T. Malinauskas atsakyti negalėjo – tikslių sumų dar nėra. Neoficialiais duomenimis, kai kuriems darbuotojams algos nemokėtos kelis mėnesius.
Kaip informavo Telšių apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, šiuo metu UAB „Alfva“ mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, siekia 598 100 litų. Nuo 2009 metų iki dabar vyko UAB „Alfva“ restruktūrizavimo procedūra, kurios metu susidariusi nepriemoka nebuvo dengiama.
Dėl galimos skolos kreipėmės ir į „Sodros“ Plungės skyrių. Kaip sakė įstaigos teisininkas Darius Vasiliauskas, įmokų skola yra, bet kokia tiksliai, būsią suskaičiuota ir patvirtinta kiek vėliau. „Bendrovė buvo įsiskolinusi ir iki restruktūrizavimo, dabar kreditorinį įsiskolinimą tikslinam ir per tam tikrą terminą turim pateikti bankroto administratoriui“, – sakė D. Vasiliauskas.
„Plungės“ kalbintas Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis sakė apie UAB „Alfva“ bankrotą žinąs ir girdėjęs, kad bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai neva gana solidūs – gali būti apie septyniolika milijonų litų. Paklaustas, ar įmonė liko skolinga Savivaldybei, A. Krauleidis atsakė, jog savotiškų skolų liko. Tos skolos – nekokybiškai atlikti darbai, valstybinei komisijai nepateikti objektai.
Ar daug konkursų buvo laimėjusi „Alfva“? Pasak A. Krauleidžio, vienas iš garsiausiai nuskambėjusių objektų – „Alfvos“ darbai Oginskių dvaro sodybos parke. Kadangi dalis jų atlikta nekokybiškai, objekto iki šiol nėra patvirtinusi Valstybinė komisija. Be to, bendrovė buvo laimėjusi trejų metų trukmės Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos renovavimo konkursą. „Dėl šio objekto pretenzijų kaip ir neturime, nes už tiek, kiek skyrėme pinigų, viskas padaryta“, – sakė A. Krauleidis. 2010 metais „Alfva“ dar buvo laimėjusi Babrungo seniūnijos pastato rekonstrukcijos konkursą. Kaip bus su šiuo objektu? Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, sutartis dėl renovacijos darbų su „Alfva“ nutraukta jau senokai – prieš kelis mėnesius, kai bendrovė neteko atestato tokiems darbams vykdyti. Pastato renovacijai vykdyti, anot A. Krauleidžio, jau paskelbtas naujas konkursas.
Didžiausias skaudulys, kaip pripažino Savivaldybės administracijos vadovas, – „Alfvos“ paliktas brokas apšiltinant „Ryto“ pagrindinės mokyklos sienas. A. Krauleidžio skaičiavimu, broko pridaryta už 200-250 tūkstančių litų. Ar šiuos pinigus pavyks atgauti, – didelis klausimas. „Jei iki bankroto būtume nusamdę kitą rangovą, ištaisę broką ir Savivaldybės lėšomis apmokėję tam rangovui už darbą bei pateikę sąskaitą „Alfvai“, būtume įtraukti į kreditorių sąrašą. Tai nepadaryta, todėl į kreditorių sąrašą mūsų neįtraukė ir galime likti be pinigų“, – pasakojo A. Krauleidis.
„Alfvos“ pamatai klibėjo seniai. Kebli padėtis buvo ir 2009-aisiais, tačiau tuomet vietoj bankroto pasirinkta restruktūrizacija. Tačiau ir ji bendrovės nuo žlugimo neišgelbėjo.
