Nors grėsmės šiuo metu nėra, tačiau, kaip pažymi specialistai, ne pro šalį būtų susipažinti su informacija, kaip reikėtų elgtis prasidėjus kariniams veiksmams Lietuvoje. Turbūt pirma į galvą atėjusi mintis yra apie saugią vietą sau ir artimiesiems. Ir dažnas pagalvojame, kad tai turėtų būti kažkokia patikima slėptuvė. Ar Plungės rajono savivaldybėje tokių turime?
Pasirodo, ne. Ir tuo nereikia stebėtis, kadangi tokie statiniai, kaip sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas, atsakingas už civilinę saugą ir mobilizaciją, Vidmantas Mončys, rajonuose niekada ir nebuvo įrengti. Jų galima būtų rasti tik didžiuosiuose mūsų šalies miestuose. Ir tai galbūt ne visuose.
Vyr. specialisto aiškinimu, slėptuvės – tai specialiosios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos ir apsaugotos nuo išorės kenksmingo poveikio patalpos, kurios yra skirtos tiems institucijų darbuotojams, kurie ekstremaliųjų situacijų metu priima gyvybiškai svarbius sprendimus, valdo susidariusias ekstremaliąsias situacijas ir organizuoja įvairių nelaimių padarinių šalinimo darbus. Kitaip tariant, jose dirbtų ir sprendimus ištikus nelaimei priimtų svarbūs žmonės. O kaip su paprastais civiliais gyventojais? Čia vertėtų žinoti, kad yra kolektyvinės saugos statiniai.
V. Mončys kalbėjo, kad dėl įvykių Ukrainoje nereikėtų kelti papildomos įtampos ir panikos, tačiau kas yra kolektyvinės apsaugos statinys, vertėtų pasidomėti. O tokių Plungės rajono savivaldybėje tikrai turime.
Kolektyvinės saugos statinys yra skirtas laikinam gyventojų prieglobsčiui, apsaugantis gyventojus nuo žalingo aplinkos poveikio ir suteikiantis apsaugą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. „Tai vieta, kur žmonės gali susirinkti ir gauti visą tuo metu reikalingą informaciją. Čia paprastai veikia dušai, tualetai, čia susibūrusiems žmonėms kur kas lengviau organizuoti medicinos pagalbą. Apskritai logistika veikia paprasčiau ir galimybės pagelbėti yra paprastesnės. Tačiau toks statinys neapsaugo nuo, sakykim, bombardavimo ir pan.“, – dėstė V. Mončys.
Kaip rodo viešai skelbiama informacija, kolektyvinės saugos pastatai dažniausiai yra mokyklos, kultūros centrai, sporto salės, požeminės aikštelės ir pan. Štai Plungės mieste tokiems statiniams yra priskirtos visos bendrojo ugdymo mokyklos: Akademiko Adolfo Jucio progimnazija (1 175 vietos), „Saulės“ gimnazija (1 450 vietų), „Babrungo“ progimnazija (405 vietos), „Ryto“ pagrindinė mokykla (1 689 vietos), Senamiesčio mokykla (1 490 vietų). Į sąrašą įtraukta ir Plungės technologijų ir verslo mokykla (563 vietos), Plungės specialiojo ugdymo centras (814 vietų), Plungės sporto ir rekreacijos centras (612 vietų), Plungės kultūros centras (286 vietos), Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centras (254 vietos).
Taip pat yra sudarytas kolektyvinės saugos statinių kaimo seniūnijose sąrašas. Žlibinų seniūnijoje toks pastatas yra Žlibinų kultūros centras (200 vietų), Kantaučių kultūros namų pastatas (213 vietų) ir Kantaučių buvusi mokykla (229 vietos); Stalgėnų seniūnijoje – Stalgėnų kultūros namų pastatas (224 vietos); Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje – Motiejaus Valančiaus gimnazija (559 vietos) ir Žemaičių Kalvarijos kultūros centras (142 vietos); Paukštakių seniūnijoje – seniūnijos pastatas Grumbliuose (231 vieta) ir Staneliuose esantis buvęs mokyklos pastatas (174 vietos); Alsėdžių seniūnijoje – Stanislovo Narutavičiaus gimnazija (748 vietos); Šateikių seniūnijoje – Šateikių mokykla (428 vietos); Babrungo seniūnijoje – Didvyčių daugiafunkcis centras (147 vietos); Kulių seniūnijoje – Kulių gimnazija (721 vieta) ir Kulių kultūros centras (142 vietos); Nausodžio seniūnijoje – Prūsalių mokykla-darželis (248 vietos) ir Varkaliuose esantis seniūnijos administracijos pastatas (186 vietos); Platelių seniūnijoje – Platelių kultūros namai (312 vietų) ir Platelių gimnazija (995 vietos).
Be šios informacijos, praverstų žinoti, jog jūsų namai irgi gali būti kolektyvinės apsaugos statiniu. Tai viena iš galimybių tiems, kurie nelaimės atveju neturi kur eiti.
Kaip pažymėjo V. Mončys, pastaruoju metu tikrai yra padidėjęs žmonių susidomėjimas, kaip reikėtų elgtis iškilus karo pavojui. „Žmonės perka elektros generatorius, kaupia maistą. Tačiau panikuoti tikrai nereikia. Labai daug informacijos, kas yra svarbu, kokie daiktai yra būtini, galima rasti internete. Vienas pagrindinių informacijos šaltinių – www.lt72.lt. Svarbu pasitelkti šaltą protą. O jei norime ruoštis, tai gal pirmiau reikėtų namų rūsius, kurie tinkami kaip slėptuvė, išsivalyti, atsikratyti ten esančių daiktų – juk žinome, kad paprastai rūsiai būna prikrauti visokio gėrio. Kitaip tariant, patalpą tinkamai paruošti, nes jei jau bus reikalas, pradėti tvarkytis tikrai nebus laikas“, – kalbėjo civilinės saugos specialistas.
o taip! visi i mokyklu pozemius, kad masine kapaviete virstu iskarto? neskaito ziniu musu „moteriausybe”, kad bombarduoja mokyklas, ligonines, darzelius ir t.t. savam name saugiausia.