Kaip skelbia Plungės rajono savivaldybės administracija, nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų rajone prieglobstį rado 167 karo pabėgėliai. Dar apie 160 ukrainiečių Plungėje rezidavo iki karo. Tad šiuo metu Plungės rajone – daugiau nei 300 ukrainiečių bendruomenė. Kad susipažintų vieni su kitais, išgirstų apie jiems siūlomą pagalbą ir paslaugas mūsų rajone, trečiadienį Plungės kultūros centre suorganizuotas susitikimas.
Tikslas – suburti ukrainiečių bendruomenę
Papasakoti apie paslaugas ir pagalbą, kurios ukrainiečiai gali sulaukti Plungės rajone, susitikti su likimo nuskriaustais žmonėmis atvyko meras Audrius Klišonis, vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, jo pavaduotojas Mantas Česnauskas, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Vytautas Gedvainis, Plungės rajono policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius, Užimtumo tarnybos Plungės skyriaus vedėja Daiva Šakinienė, Plungės smulkiųjų verslininkų asociacijos pirmininkas Tomas Mašeckis, Plungės atviro jaunimo centro direktorius Gražvydas Kontaras, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, Plungės ROTARY klubo prezidentas Stasys Pronckus, Savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė.
Kaip sakė M. Kaunas, susitikimo tikslas – į rajoną atvykusiems karo pabėgėliams ne tik suteikti informacijos apie galimą pagalbą ir padėti integruotis į visuomenę, bet ir galbūt juos paskatinti suburti savo bendruomenę.
„Tai, kas atsitiko jūsų šalyje, – sunkiai suvokiama. Nei mes, nei jūs nemanėme, kad taip gali būti. Susirinkome, nes norime padėti jums kiek galima daugiau, kad žinotume jūsų poreikius, kad jūs bendrautumėte tarpusavyje“, – į susirinkusiuosius kreipėsi meras A. Klišonis. Jis pabrėžė, kad rajone išplėtota pramonė, kad yra smulkiųjų verslininkų, kad darbdaviai jau yra pateikę pasiūlymų įdarbinti. „Kiekvienas jaučiasi geriau, kai pats gali užsidirbti. Suprantu, kad jūs per dieną po kelis kartus peržiūrite informaciją apie tai, kas vyksta jūsų namuose. Visi norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, tačiau yra dalykų, kurie nepriklauso nuo mūsų“, – kalbėjo rajono vadovas.
Pagalba – nuo dvasinio pokalbio iki materialinių dalykų
Nesikuklinti ir apsilankyti bažnyčioje, pamaldose ar tiesiog pasikalbėti kvietė klebonas V. Gedvainis. Kad Plungė – saugus miestas gyventi, ukrainiečius užtikrino policijos komisariato viršininkas G. Pocevičius, tačiau atsitikus nelaimei ar kitu atveju ragino netylėti ir kreiptis bendruoju pagalbos telefonu.
„Karas Ukrainoje mums parodė, koks nenuspėjimas yra gyvenimas, kaip per vieną dieną jis gali pasikeisti ir kaip greitai žmogus gali persiorientuoti“, – savo pasisakymą pradėjo Užimtumo tarnybos Plungės skyriaus vadovė D. Šakinienė. Pasak jos, į tarnybos Plungės skyrių nuo karo pradžios jau kreipėsi 34 ukrainiečiai. Šeši sėkmingai įsidarbino. Beje, Plungės pramonininkų sąjungos ir Smulkiojo verslo asociacijos iniciatyva susirinkusiesiems buvo išdalytos anketos, kurias užpildę galėtų įsidarbinti greičiau. Padirbėti ūkiuose, pagyventi kaime siūlė Plungės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Marijus Kaktys.
Apsilankyti renginiuose ir įsilieti į savo vadovaujamos įstaigos veiklą ragino Plungės kultūros centro direktorius R. Matulis. Jo teigimu, kultūros centras tam ir skirtas, kad žmogus jaustųsi dar geriau, nei jaučiasi dabar.
„Žinau, daugelis tikitės, jog greitu laiku galėsite grįžti į savo namus, tačiau, nesvarbu, išvažiuosite ar pasiliksite, skatiname dalyvauti Plungės gyvenime, įsilieti į visuomenę“, – susirinkusiesiems kalbėjo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Česnauskas. Jis dar kartą priminė, jog rajono administracija subūrė koordinacinę pagalbos karo pabėgėliams iš Ukrainos grupę, kuri ir rūpinasi visais klausimais. Tiesa, M. Česnauskas pabrėžė, kad visa pagalba, kuri pasiekia ukrainiečius: daiktai, maistas, drabužiai ir kt. – plungiškių prisidėjimas.
Kokias sveikatos priežiūros paslaugas pabėgėliai gali gauti Plungėje ir ką dėl to reikia padaryti, supažindino Savivaldybės gydytoja O. Gerulskienė. Apie švietimą kalbėjo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas G. Rimeikis, socialinės paramos aktualijas apibendrino Socialinės paramos skyriaus vedėja J. Puidokienė.
Vėliau ukrainiečiai patys galėjo užduoti rūpimus klausimus, užsirašyti reikalingus kontaktinius duomenis. Beje, panašu, kad suaugusieji, kurie buvo priversti palikti savo šalį, domisi galimybe lankyti lietuvių kalbos kursus, kuriuos inicijavo Plungės trečiojo amžiaus universitetas.
Nors susitikimas ir neturėjo kažkokio atskiro apibūdinimo, šiuo atveju, ko gero, labiausiai tiktų Plungės rajono bendruomenių sąskrydžio šūkis „Tegul bendrumas mus vienija“.
