Drąsusis senolės gelbėtojas – plungiškis

Praėjusiame „Plungės“ numeryje kvietėme atsiliepti balandžio 6-osios vakarą drąsiai pasielgusį ir iš gaisro garbaus amžiaus moterį išgelbėjusį vyrą. Žinojome tik jo vardą ir pavardę – Andrius Tamošauskas. Kai laikraštis buvo atiduotas į spaustuvę, redakciją pasiekė žinia, kad senolės gelbėtojas jau išaiškintas, jis – plungiškis.

Vėlyvą praėjusios savaitės trečiadienio vakarą Irkinių kaimą nušvietė ugnies pašvaistė. Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie šiame kaime degantį namą gavo 22.30 val. Po kelių minučių pranešta, jog iš liepsnojančio namo išnešta 1937 m. gimusi jo savininkė J. L. Į nelaimės vietą išskubėjo trys ugniagesių gelbėtojų ekipažai – iš Plungės, Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos.
Reikia pažymėti, kad Irkinių kaimas – unikalus: dalis jo yra Plungės rajono savivaldybės Alsėdžių seniūnijoje, kita dalis – Telšių rajono savivaldybės Ryškėnų seniūnijoje. Ugnis įsisiautėjo būtent kaimyniniame rajone.
Gaisrininkams atvykus rąstinis vieno aukšto namas buvo apimtas atviros liepsnos. Nudegė ir sukrito stogas, išdegė visas vidus, sudegė buities reikmenys, liko apdegusios išorinės namo sienos.
Kaip teigė Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus, apie kilusį gaisrą pranešė vienas žmogus, o senolę iš namo išnešė pro šalį važiavęs kitas žmogus. Anot viršininko, gelbėtojas, kurio vardo ir pavardės iš pradžių nežinota, pastebėjęs liepsnas, nuvyko iki vietos, pamatęs prie lango stovinčią senolę išdaužė langą, pro jį ištraukė moterį ir nuvežęs iki kelio perdavė ją medikams. Sąmoninga J. L. buvo išvežta į Plungės ligoninę. Laimei, moteris nei apdegė, nei prisikvėpavo dūmų. Į traumatologijos skyrių ji paguldyta dėl kojos paviršinės pjautinės žaizdos. Medikų manymu, žaizda galėjo atsirasti senolę gelbėjant iš ugnies.
Kaip ir minėta, po to, kai laikraštis buvo atiduotas spausdinti, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jau dalijosi puikia žinia: senolės gelbėtojas – plungiškis A. Tamošauskas. Tai jis trečiadienio vakare važiavo pro šalį namo iš Telšių ir nedvejodamas pasuko iš kelio gaisravietės link.
„Pavažiavęs nuo Telšių apie 10 kilometrų pastebėjau didžiulį gaisrą. Šiek tiek užtrukau, kol radau kelią, kaip
privažiuoti prie degančio namo. Atvykus prie jo, prie manęs pribėgo žmonės ir pasakė, kad viduje yra nevaikštanti močiutė. Žmonės buvo išsigandę, nes jau degė ne tik stogas, bet ir namo vidus. Išdaužiau kambario, kuriame buvo močiutė, lango stiklą ir įlipau į vidų. Keista, bet ji stovėjo ir buvo apsirengusi, net su kepure. Išnešiau ją ant rankų. Tada dar vienas žmogus padėjo man ją nunešti ir įkelti į mašiną. Močiutė nieko nekalbėjo“, – pasakojo gelbėtojas.
Gelbėdamas moterį A. Tamošauskas susižalojo ranką. „Teko viduje ir dūmų prisikvėpuoti, buvau išsigandęs, kad sija ant galvos nenukristų. Močiutės globėjai padėkojo man, kad ją išgelbėjau“, – ugniagesiams pasakojo vyras.
A. Tamošauskas dar apie valandą padėjo gesinti gaisrą atvykusiems ugniagesiams. „Gaisrininkai labai greitai atvažiavo. Šaunuoliai vyrai. Net buvau nustebęs, kaip greitai ir profesionaliai jie dirba. Beje, močiutės globėjai sakė, kad name net dujų baliono nėra, krosnis virtuvėje viename namo gale, o degė visai kita pusė. Padėjau gesinti, kad liepsnos nepersimestų į mišką“, –
kalbėjo plungiškis. Statybininku dirbantis vyras teigė, kad ir pats yra patyręs gaisrą – prieš 20 metų degė jo sodyba.
„Plungei“ pavyko susisiekti ir su pačiu gelbėtoju A. Tamošausku. Jis pasakojo, jog pamatęs gaisrą su drauge iškart pagalvojo, kad reikia pasižiūrėti, ar niekam nereikia pagalbos. Apie tai, kad teks iš ugnies traukti žmogų, net nemanęs, nes atrodė, jog sodyba negyvenama. „Kai atvažiavome, privažiavo dar viena mašina – senolės globėjai. Jie pasakė, kad viduje yra močiutė. Tuo momentu nieko negalvojau, nes namas buvo apimtas atviros liepsnos, tik sušlapinau striukę baloje ir puoliau į vidų“, – kalbėjo A. Tamošauskas.
Kaip ir minėta, plungiškis pats anksčiau yra nukentėjęs nuo gaisro, tad, anot jo, gali būti, kad tai ir buvo stimulas nepravažiuoti pro šalį, o pasižiūrėti, ar niekam nereikia pagalbos.
Paklaustas, ar jaučiasi atlikęs žygdarbį, A. Tamošauskas atsakė: „Nesijaučiu. Tik džiaugiuosi išgelbėjęs kažkam gyvybę. Svarbu, kad senutė gyva.“