Šiemet per Velykas sueis lygiai 130 metų nuo tada, kai 1892 metų balandžio 17 dieną Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sietyne įsižiebė pirmosios mūsų šalyje elektros lemputės. Kunigaikščio Bogdano Oginskio dėka Rietavas visiems laikams įėjo į Lietuvos energetikos istoriją, o balandžio 17-oji minima kaip Energetikų diena.
Velykų rytą, balandžio 17-ąją, melsdamiesi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rietaviškiai ir miesto svečiai greičiausiai pasigrožės po maldos namų skliautais kabančiu sietynu – istoriniu kunigaikščių Oginskių palikimu, davusiu pradžią šalies elektrifikacijai.
Stebuklu anuomet žmonės vadino pirmosios lemputės įžiebimą. Pažiūrėti šio neregėto, negirdėto įvykio į Rietavo bažnyčią važiavo žmonės iš visos Žemaitijos. Ir tai suprantama, juk buvo praėję vos vienuolika metų nuo 1881-ųjų, kai išradėjas Thomas Edisonas parodoje Paryžiuje sumontavo tūkstantį lempučių, kad apšviestų eksponatus. Nuo tada įsirengti elektros apšvietimą dvaruose ir rūmuose tapo didikų ir turtuolių prestižo reikalu. Inovacija sudomino ir Rietavą valdžiusį kunigaikštį B. Oginskį.
Lietuvos energetikos istorijoje rašoma, kad kunigaikštis B. Oginskis apie ketinimus įrengti elektrinę ir elektrifikuoti jam priklausantį Rietavo dvarą viešai buvo paskelbęs jau 1888 metais. Jis rinko žinias apie Vakarų Europoje ir Sankt Peterburge veikiančias elektrines ir paskelbė, kad statys modernią elektrinę ir laukia kvalifikuotų pasiūlymų iš elektrotechnikos firmų. 1891 metų vasarį B. Oginskis priėmė elektrinių montavimo bendrovės iš Berlyno pateiktą Rietavo dvaro elektrifikavimo pasiūlymą. Darbai įvertinti 20 400 Vokietijos markių.
Tikėtina, kad elektrinė pradėjo veikti 1891 metų rudenį (tai liudija pirkimo ir pardavimo sutartys ir sąmata).
„Kai iš elektrinės buvo tiesiami laidai į dvaro rūmus, žmonės stebėjosi, kaipgi čia būsią, kad ugnis kūrensis viename laidų gale (elektrinėje), o šviesa švies kitame gale – dvaro rūmuose. Kai vyrai pamatė šviečiančią elektros lemputę, vieni ją bandė užpūsti, kiti – prie jos pypkes prisidegti, treti bijojo prisiartinti… O kai užsidegė elektra bažnyčioje, pažiūrėti šitos šviesos į Rietavą važiuodavo iš visų Žemaitijos kampų“, – istorija išsaugojo būtent tokius dvaro tarno Juozo Kalniko atsiminimus apie visai šaliai svarbų įvykį.
Pagal amžininkų pasakojimus, B. Oginskis, norėdamas parodyti savo pranašumą prieš kitus ir pademonstruoti elektros apšvietimo privalumus, surengė pobūvį per Velykas. Rietavo bažnyčios sietyno nušvitimas apstulbino rietaviškius ir svečius – jie išvydo palubėje tvieskiančias net 100 lempučių.
B. Oginskiui elektrifikavus pirmąjį objektą Rietave, jo pavyzdžiu sparčiai užsikrėtė kitos vietovės. Taip elektros apšvietimas ėmė plisti po visą Lietuvą.
1911 metų duomenimis, pirmojoje Lietuvos elektrinėje Rietave veikė 69,5 kvadratinio metro kaitinamojo paviršiaus garo katilas, garo variklis ir Zenobe’o Gramme’o elektros srovės generatorius. Generatoriaus įtampa tada buvo tik 110 voltų. Eksploatacijos metu elektrinę aptarnavo du darbininkai. Apšvietimui naudotos kaitinamosios 16 ir 25 žvakių elektros lemputės, o mokestis buvo imamas nuo lempučių skaičiaus ir jų galios.
Kunigaikščių pastatyta elektrinė veikė iki 1915 metų. Per Pirmąjį pasaulinį karą generatorius buvo sugadintas. Naujas modernesnis generatorius pastatytas 1919 metais, nes žmonės jau buvo pajutę elektros naudą.
