Vidutė Vičienė iš nuošalaus Akmenskinės kaimo penktadienį važiavo į sostinę, kur šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Ypatingas renginys, ypatingi ir žmonės, kuriems jis skirtas – daugiavaikės motinos, išauginusios ir įgyvenimą išleidusios nemažą būrį vaikų.
Užaugino dešimt vaikų
Vidutės ir Vladislovo Vičių šeimoje užaugo dešimt vaikų – penkios dukros ir penki sūnūs. Gandrai suko ir suko ratus virš sutuoktinių namų stogo, maždaug kas dveji metai atnešdami jiems po naują mažylį.
Pirmųjų vaikų jiedu susilaukė dar gyvendami Šateikiuose. Į Akmenskinės kaimą, esantį penki kilometrai už Medingėnų, atsikėlė 1984 metais. Persikraustė arčiau vyro tėviškės, nes anuometinio kolūkio valdžia suteikė šeimai butą ir darbą.
Vyras dirbo traktorininku, Vidutė – fermos darbininke. Vaikai pamažu stiebėsi į viršų. Gyveno, dirbo, augino atžalas ir nesiskundė, kol… subyrėjo kolūkiai.
Kaimas nuošalus, darbo vietų neliko, autobusai nevažiavo. Sunkūs užklupo laikai. Vertėsi kaip įmanydami. Dirbo visus atsitiktinius darbus – ravėjo ūkininkams daržus, padėjo jiems šienapjūtės, derliaus nuėmimo darbuose. Tėvai ir vyriausieji vaikai talkino visiems, kas tik paprašydavo. Tie, kurie buvo per maži dirbti laukuose, prižiūrėjo mažesniuosius.
Iš vaikystės likę daug kartėlio
Pokalbyje dalyvavusi sutuoktinių dukra Rasa prisiminė: „Nelengva buvo. Bet tie sunkumai mus užgrūdino savarankiškam gyvenimui. Nė vienas nebijome darbo. Esame stiprūs, mokantys už save ir kitą pastovėti. Ir taip nuo mokyklos laikų. Jei vieną iš mūsų brolių ar seserų kas iš mokinių nuskriausdavo, visi stodavome jo ginti. Patikėkite, niekinantis aplinkinių požiūris į daugiavaikę šeimą slėgė mus daug daugiau nei vargas ir nepriteklius. Ir tas negatyvas ėjo iš visur – mokyklos, valdiškų institucijų, kaimo gyventojų. Gal todėl ir šiandien Medingėnams nejaučiu jokių sentimentų, ir, jeigu čia negyventų tėvai, į tą pusę net nevažiuočiau“.
Didžiausia problema – šlubuojanti sveikata
„Rodos ir vargo nebuvo, ir skausmo upeliai išdžiūvo“, – buvo dainuojama kažkada labai populiarioje Vidutės jaunystės laikais skambėjusioje dainoje.
Ar palengvėjo gyvenimas vaikams užaugus, ar išnyko nuoskaudų kartėlis? Daugiavaikė mama neslepia, kad dabar jų atžalos – svarbiausi judviejų su vyru pagalbininkai ir rėmėjai. Būtent jie pirmieji atskuba į pagalbą, kai sušlubuoja vieno ar kito sveikata. O problemų tikrai daug – dėl nuolat stringančio širdies ritmo moteris ne kartą atsidūrė ligoninėje. Ir, kaip sako Rasa, jeigu ne Kauno medikai, galbūt, mamos šiandien nebebūtų. Visą puokštę ligų per gyvenimą susikomponavo ir Vladislovas, tad vaikų dėmesys ir pagalba sprendžiant sveikatos problemas tėvams labai svarbi.
Kalbant apie kartėlį – Vidutei apmaudu, kad jos pensija tokia maža, kad net būtiniausių vaistų be vaikų paramos negalėtų nusipirkti. Daugiavaikė mama, užauginusi dešimt vaikų, kurie visi iki vieno dirba Lietuvai, senatvės negali leisti oriai, nes neturi sukaupusi reikiamo stažo… Gaila, kad mūsų įstatymų leidėjai smarkiai atitolę nuo realaus gyvenimo – matyt, ne jiems suprasti, kad darbų trūko net provincijos miestuose, o jau ką kalbėti apie gilius kaimus.
Džiaugsmo šaltinis – vaikai ir jų šeimos
Dabar laikas, kai tėvams su kaupu grįžta vaikams išdalintas rūpestis ir meilė. Štai Plungėje gyvenanti Rasa su vyru net butą daugiabutyje, kuriame gyvena tėvai, nusipirko, kad atvažiavę padėti turėtų kur apsistoti, kad pas tėvus sulėkusiems broliams ir seserims būtų erdviau.
„Rasa pagrindinė mano padėjėja, neįsivaizduočiau, kaip mes be jos. Turiu ne tik puikius vaikus, bet ir gerus žentus, marčias. Džiaugiuosi, kad visi išaugo dorais žmonėmis. Juk tikrai nelengva buvo auginti ir sužiūrėti tokį pulką. Neturėjome pinigų išleisti į didelius mokslus, tad anksti visi išėjo į savarankišką gyvenimą“, – pasakojo apie šeimą Vidutė.
O dukra Rasa mamai primena, kaip padėta broliui, kuris nuo pat vaikystės svajojo studijuoti. Juk kad sumokėtų įmoką už pirmąjį semestrą, tėvams teko parduoti karvutę.
Baigiantis kiekvienai vasarai Vičiai parduodavo po kelis raguočius, kad suruoštų vaikus į mokyklą. Taip ir gyveno, kol užaugo visos jų atžalos.
Į užsienius neišvažinėjo
Vyriausioji dukra Alina ūkininkauja, Alma turi savo verslą, Vaida dirba socialine darbuotoja, Rasa virėja, mažiausioji Karolina – pardavėja. Viktoras darbų vykdytojas, Valdas ir Vaclovas dirba statybose, Ramūnas gamyboje, Mindaugas – policininkas. Jiedu su žmona neseniai baigė teisės mokslus.
Visi jie įsikūrę Lietuvoje – kas Plungėje, kas Telšiuose, kas Šiauliuose, kas čia pat – Medingėnuose. Pas tėvus likęs tik sūnus Vaclovas.
Praėjusį rudenį visa šeima linksmai atšoko Ramūno vestuves, o dabar jau ruošiasi birželio mėnesį vyksiančiai Viktoro ir jo išrinktosios santuokos šventei. Dabar Vidutės ir Vladislovo šeima dar gausesnė – jiedu turi ne tik dešimt vaikų, bet ir vienuolika anūkų, du proanūkius, o kur dar žentai ir marčios.
Progos nepraleido tik vaikų dėka
Praėjusį penktadienį visų Vičių vaikų mintys buvo su mama, kuri vyko į renginį Prezidentūroje. Ją lydėjo dukros Rasa ir Karolina. Merginoms buvo smagu matyti, kaip jų mamą už šeimai atiduotą gyvenimą pagerbia šalies Prezidentas.
O juk šito galėjo ir nebūti… Gavusi kvietimą dalyvauti renginyje ir sulaukusi skambučio iš Prezidentūros, Vidutė atsisakė vykti į Vilnių. Apie šį sprendimą niekam neprasitarė. Kai Rasa sužinojo, ką mama padarė, užvirė tikra sumaištis. „Nenorėjau net pagalvoti, kad ji praleis tokią progą. Įkalbinau dalyvauti, bet terminas, iki kurio buvo duota pranešti galutinį sprendimą, jau buvo pasibaigęs. Laimei, Prezidentūros darbuotojai buvo supratingi. Mūsų mama pasipuoš ir važiuos į sostinę, o mes džiaugsimės akimirka, kai Prezidentas jai įteiks apdovanojimą“, – dar prieš renginį kalbėjo Rasa.
